Mokslininkai rado įrodymų, kad mamutai ir kiti dideli paskutiniojo ledynmečio metu gyvenę žvėrys kentėjo nuo iš kosmoso atskridusių nuolaužų krušos. Aštuoniose 35 tūkstančių metų senumo mamutų iltyse rasta žymių, paliktų meteorito skeveldrų. Šie kaulai atkeliavo iš Aliaskos, tačiau mokslininkai turi ir panašių žymių išvagotą bizono kaukolę iš Sibiro. Savo atradimą tyrinėtojai pristatė per Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimą San Franciske (JAV).

Jų manymu, Šiaurės Ameriką buvo ištikusi katastrofa, tragiškai atsiliepusi kai kurių rūšių gyvūnams. „Manome, kad į Žemę lėkė meteoritas, kuris sprogo atsitrenkęs į atmosferą ir paleido šias nuolaužas į gyvūnus, - teigia Lawrence‘o Berklio nacionalinėje laboratorijoje (Lawrence Berkeley National Laboratory) dirbantis Richardas Firestone‘as. - Manome, kad bizonas išgyveno smūgį, nes aplink žymes esama naujai užaugusio kaulinio audinio“.

Žemės mokslų konsultantas Allenas Westas priduria: „Net jei nuolaužos ir prasiveržė pro odą, gali būti, kad jos nepasiekė gyvybiškai svarbių organų; tačiau jos neabejotinai galėjo apakinti ir sunkiai sužeisti gyvūnus“.

Mamutų ir bizono kauluose matyti 2-3 mm skersmens skylutės. Reljefiškas, apdegintas ir tik vienoje kaulo pusėje matomas žymes galėjo palikti tik dideliu greičiu ir iš vienos pusės lekiančios dalelės.

Ištyrus kaulus elektroniniu mikroskopu, matyti, kad dalelės sprogo jau būdamos kaule arba iltyje, teigia mokslininkai. Šios nuolaužos išrausė mažus kanalėlius. Be to, įstrigusios dalelės yra įmagnetintos, jų sudėtyje - daug geležies ir nikelio, bet nėra titano.

Įvairių cheminių elementų santykis šių nuolaužų sudėtyje leidžia manyti, jog jos nėra žemiškos kilmės, Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavime teigė mokslininkų komanda.

Šis atradimas sekė po jau anksčiau prasidėjusio tyrimo apie spėjamą meteorito ir Žemės susidūrimą. Iš pradžių šie mokslininkai manė, kad meteoritas atsitrenkė į Žemę daug vėliau – prieš 13 tūkst. metų. Jie tyrinėjo daugiau nei dvidešimtyje Šiaurės Amerikos vietų rastas nuosėdas, kurių sudėtyje yra nežemiškos kilmės medžiagų: mažų stiklo ir anglies rutulių, mikroskopinių deimanto dalelių ir Žemėje itin reto elemento iridžio.

Mokslininkai taip pat rado juodos medžiagos sluoksnį, kurį, jų teigimu, paliko po kosminio kūno smūgio žemyną siaubusių gaisrų metu susidariusios medžio anglys. Iš viso surasta 20 vietovių, padengtų tokiu juodos medžiagos sluoksniu. „Radome skeveldrų paliktų žymių akmenyse, - sakė daktars R.Firestone‘as. – Taigi pagalvojome, kad jei žymių yra akmenyse, jų galėjo likti ir kituose dideliuose paviršiuose, pavyzdžiui, mamutų iltyse”. Taip prasidėjo tyrimas, nuvedęs iki dabartinių rezultatų.

A.Westas pradėjo paiešką mamutų ilčių aukcione Arizonos valstijoje. Jis greitai rado vieną iltį su demaskuojančiomis skylutėmis ir paprašė pardavėjų leisti peržiūrėti visą jų kolekciją – tūkstančius kaulų.

„Žymes gali palikti tūkstančiai dalykų, pavyzdžiui, dumbliai. Tačiau mane domino tik įmagnetintos skylutės, - prisimena jis. – Turėjau mažą, bet labai stiprų prie virvutės pritvirtintą magnetą, kuris siūbuodavo ir stipriai prilipdavo prie tų mažų taškelių“.

.Westas rado dar septynias jį dominančias iltis ir bizono kaukolę. Ištyrę kaulus, mokslininkai labai nustebo, supratę, kad šios gyvūnų liekanos yra maždaug 20 tūkst. metų senesnės, nei jie manė. Taigi dabar jie svarsto įvairias galimybes, kaip ne toks senas įvykis galėjo palikti žymes ant daug senesnių liekanų. O gal buvo dar vienas asteroido smūgis?

„Sibire ir Aliaskoje šiuos kaulus renkantys žmonės dažnai juos randa kyšančius iš ledo luitų arba upės pakrantės šlaitų, - aišina A.Westas. – Galbūt šių ilčių savininkai jau buvo mirę ir jų kaulai gulėjo žemės paviršiuje, kur juos galėjo pasiekti atsklidusios nuolaužos. Tai galėjo įvykti bet kuriuo momentu – prieš 13 ar 25-40 tūkst. metų“.

Mokslininkai tikisi, kad pavyks rasti iš kosmoso “apšaudytų” ilčių, kurių amžius būtų 13 tūkst. metų, ir viliasi, kad jų pranešimas paskatins muziejus ir privačius kolekcininkus peržiūrėti savo archyvus.

„To paties meteorito liekanų turėtų atsirasti ir uolienų nuosėdose. Sluoksnis turbūt labai plonas. Jei pavyktų nustatyti tinkamą vietą, galėtume rasti šį sluoksnį; jis neturėtų skirtis nuo to, kurį paliko prieš 13 tūkstančių metų įvykęs smūgis“, - sako dr. R.Firestone‘as.

Nė vienas iš šių tariamų smūgių dar nėra neginčijamai susietas su konkrečiais krateriais. Negana jau iškilusių mįslių, mokslininkai dar turi paaiškinti, kaip skirtinguose žemynuose (Š. Amerikoje ir Sibire) gyvenusių bizono ir mamutų kauluose gali būti panašių žymių.

Įdomiausias klausimas - ar pavyks susieti kosminių kūnų smūgius į Žemę su ledynmečio gyvūnų išnykimu. Mamutai, jų pusbroliai mastodontai, kardadančiai tigrai, kai kurie lokiai ir daugelis kitų rūšių staigiai išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų. Tradiciškai kaltė buvo verčiama klimato pokyčiams arba naujiems medžioklės būdams, kuriuos naudojo migruojantys žmonės. Galbūt šias rūšis praretino ir kosminiai smūgiai?

Londono “Royal Holloway” universiteto daktaro Iano Barneso manymu, tai gali būti tik dar vienas potėpis nepaprastai sudėtingame paveiksle. Šis mokslininkas tyrinėja senovės gyvūnų DNR, tikėdamasis išsiaiškinti, kodėl kito jų populiacijos. Jis rado įdomių kombinacijų prieš 30-40 tūkst. metų gyvenusių rūšių genomuose, tačiau iš jų labai sunku daryti tvirtas išvadas: „Bėda ta, kad mes matome tam tikrų struktūrų, bet nežinome, kokie už jų slypi procesai; kokie įvykiai sukėlė konkrečius padarinius“.

Tačiau jis priduria: „Be abejo, sunku įsivaizduoti, kad gyvūnams išėjo į naudą, kai didžiulis meteoritas atsitrenkė į Žemės atmosferą ir apsvaidė juos nuolaužomis“.

Plačiau: Great beasts peppered from space

Komentarai (0)