Surasti seniausi jūros maisto likučiai (0)
Pietų Afrikoje mokslininkai iškasė pačius seniausius iki šiol žinomus pasaulyje moliuskų likučius, kuriuos žmonės vartojo maistui. Šie likučiai įrodo, jog jau prieš 168 tūkstančius metų žmonės savo maistą papildė jūros gėrybėmis – iki tol maisto racioną sudarydavo augalų vaisiai, šaknys ir gyvūnų mėsa. Tai pat surasti įrodymai, jog jau tuomet žmonės naudojosi natūraliais pigmentais. Atradimą padarė tarptautinė archeologų komanda iš JAV, Izraelio, Australijos, Pietų Afrikos respublikos (PAR), Graikijos ir D. Britanijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai tyrinėjo Pinnacle Point vietovėje (PAR pietinėje pakrantėje) esantį urvą. Urvas išsidėstęs prie pat jūros kranto. Prieš 150 tūkstančių metų jūra nuo urvo buvo nutolusi per kelis kilometrus – vadinasi žmonės patys atsinešdavo jūros gėrybių į urvą.
Tyrinėdami aptiktus maisto likučius, mokslininkai nustatė bent 15 jūros moliuskų rūšių ir kitų gyvūnų kaulai. Be to čia aptikta ir banginių parazitų – vadinasi tuo laiku žmonės maistui vartojo ir banginių likučius.
Ekspedicijos dalyvis Erin Thompson iš žmogaus kilmės instituto, įsikūrusio Arizonos universitete (Institute of Human Origins at Arizona State University), aiškina šį faktą taip: „Jie (senieji žmonės) turbūt banginių nemedžiojo, tačiau kuomet banginius išmesdavo į krantą, jie tai laikė puikiais pietumis“.
Savo straipsnyje, publikuotame žurnale Nature, mokslininkai rašo, jog iki šiol patys seniausi įrodymai, jog Homo sapiens maistui naudojo jūros gėrybes, datuojami 125 tūkstančiai metų atgal.
Taip pat mokslininkai paaiškina atradimų svarbą: „195-130 tūkstančių metų atgal klimatas buvo gana nepastovus, tačiau iš esmės pasaulyje vyravo ledynmetis. Didelė Afrikos dalis buvo šalta ir sausa, o šio periodo archeologiniai radiniai labai reti. Tačiau kažkur prieš 164 tūkstančius metų Afrikos pietinėje pakrantėje žmonės išmoko praplėsti savo racioną jūros gėrybėmis. Tikriausiai tai lėmė nepalankus klimatas. Ir tuo pačiu, tai galėjo būti esminis faktorius, lėmęs žmonių išgyvenimą“.
Tokiu būdu moliuskai tapo vieni iš paskutiniųjų maisto raciono papildymų iki naminių galvijų atsiradimo. Gali būti, jog jūrinio maisto įsisavinimas buvo vienas iš galutinių faktorių lėmusių jūros pakrantėmis prasidėjusią žmonių migraciją iš Afrikos į kitus regionus.
Šalia likučių nuo senovinio stalo mokslininkai aptiko vieno centimetro pločio akmeninius kaištelius. Jie galėjo tarnauti kaip pirmieji įrankiai, o tai reiškia, jog žmonija įrankius ėmė naudoti žymiai anksčiau nei kad buvo manoma iki šiol (kol kas mokslininkai manė, jog įrankiai atsirado prieš 70 tūkstančių metų).
Taip pat urve aptikta ochra - seniausias iš žmonijai žinomų pigmentų. Šalia pastebėtos senovinių instrumentų paliktos žymės – įbrėžimai (atrasti ochros gabaliukai su įbrėžimais pateikti viršutinėje iliustracijoje – linija žymi 1 cm atstumą). Tyrinėtojai mano, jog tai seniausi įrodymai apie dažų panaudojimą tapybai arba kūno puošimui. Straipsnio autoriai pažymi, jog ankstesni įrodymai apie žmogaus nutapytus simbolius siekia 135 -75 tūkstančius metų. Tiesa, šios datos yra diskutuotinos – kai kuriuose straipsniuose galima aptikti tapybos įrodymų, siekiančių 200 tūkstančių metų. Kaip yra iš tikrųjų, kol kas dar diskutuotinas klausimas.
Aiškinantis pirmųjų protingojo žmogaus veiklos įrodymų datas įdomiausia yra tai, jog genetiniais ir anatominiai duomenys kalba, jog Homo Sapiens susiformavo apytiksliai prieš 200 tūkstančių metų. Abejotina, ar pirmieji mūsų protėviai iš karto išmoko tapyti ir naudoti pigmentus.