Gandai apie sukurtą dirbtinę gyvybę (4)
Kreigas Venteris (Craig Venter), kurio pastangos komercializuoti žmogaus genomo projektą buvo gan prieštaringia vertinamos, dabar paskelbė, jog kartu su savo komanda sukūrė sintetinę chromosomą, kuri gali būti laikoma dirbtinės gyvybės pradžia. Venterio institutas planuoja suteikti daugiau informacijos apie vykdomus tyrimus artimiausiomis savaitėmis. Jei teiginiai pasitvirtins, potencialios taikymo galimybės gali būti neribotos. Dirbtinai sukurtus organizmus būtų galima naudoti, pavyzdžiui, medicinoje, aplinkos apsaugai, energijos gamybai ir, deja, karinėje pramonėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrinėtojų komanda sugebėjo sukonstruoti dirbtinę chromosomą iš 381 geno, o pati DNR seka sudaryta remiantis bakterijos Mycoplasma genitalium (pavaizduota nuotraukoje) genetinio kodo pagrindu. Originalios bakterijos genetinis kodas buvo "apkarpytas" ir įterpta sintetinė chromosoma. Šis žmogaus pagamintas organizmas, pavadintas Mycoplasma laboratorium, tolimesnei savo veiklai vis dar naudojo anksčiau buvusius dauginimosi ir metabolizmo mechanizmus, todėl šiuo požiūriu dar kažin ar tai galima įvardinti kaip visiškai naują gyvybės formą.
Lauksime daugiau žinių apie vykdomus tyrimus ir kitų pasaulio mokslininkų atsiliepimus.