Voverės uodega jai išgelbėja gyvybę. Argi taip gali būti? (video)
(0)
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog uodega voveriai reikalinga tiek pat kaip ir kitiems gyvūnams. Tiesiog taip jau ji sutverta. Be to, kartais sustingę mėgstame pušyne žavėtis tomis vikriomis pūstauodėgėmis. Gal kam nors pasirodys, jog uodega skirta specialiai dėl grožio? Tačiau pasirodo visiškai priešingai – uodega nėra tik šiaip sau, grožio elementas – ji labai efektyvi kūno dalis gelbėjant savo gyvybę. Ar gali taip būti?...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Tokį atradimą padarė Kalifornijos Donald Owings universiteto biologijos studentas Aaron Rundus su savo vadovu. Jis tyrinėjo voverėlių savigyną gamtos sąlygomis. Tuomet, stebint jų gyvenimą, studentui kilo klausimas, kodėl alkanos gyvatės, tik prisiartinusios prie voveryčių ir net neprasidėjus mirtinai atakai, tuojau pat pasitraukdavo? O juk atrodo taip paprasta būdavo jas paversti savo grobiu...
Toks keistas reiškinys biologijos studentą labai sudomino. Tuomet jis apmąstė, jog gyvūnai aplinką suvokia kitaip, nei kad žmogus – ir tam galbūt tarnauja ta informacija, kuri žmogui yra neprieinama. Sakykim, kaip atrodo šis gyvūnų susidūrimas infraraudonųjų spindulių fone? Juk žmogus jų nefiksuoja, o kai kurios gyvatės tą puikiai pastebi. Kaip nuspręsta, taip ir padaryta – tereikia norimų spindulių fone nufilmuoti gyvūnų susidūrimą, o po to galima analizuoti situaciją kiek norma nuosekliai ir kruopščiai. Pasiskolinęs brangią infraraudonųjų spindulių kamerą, studentas ėmėsi darbo – filmavo voverelių ir gyvačių susitikimo momentus. Pasirodo, jis neklydo – gauti vaizdai buvo stebinantys.
Pavojingo susitikimo momentu, voverė (Spermophilus beecheyi, arba dar kitaip – Kalifornijos staras. Starais vadinama voverinių šeimos graužikų gentis) staiga ištiesina, įtempia savo uodegą ir nervingai judina prieš priešininką. Bet, negana to, infraraudonųjų spindulių kamera gauti vaizdai rodo, jog uodegos temperatūra labai ryškiai padidėja. Tai lemia padidėjęs kraujo sutekėjimas į uodegą.
Tuo tarpu gyvatė, kurios jutiminiai organai greitai pastebi šį žmogui nematomą spektrą, staiga pasimeta. Jai – tai neįprastas ir neatpažįstamas dalykas, todėl kurį laiką dar palaukusi, atsargiai atsitraukia.
Bet tai dar ne viskas, kuo voverės gali mus nustebinti. Paaiškėjo, jog kai šalia voverės atsiduria kitos rūšies gyvatė (Pituophis melanoleucus), kuri visai nejaučia infraraudonųjų spindulių spektro, voverė elgiasi skirtingai – ji mosuoja uodega, bet jos visai nešildo! Be to, reikia dar paminėti jog tuomet, kai voverėle ginasi uodega, naudodamasi „įkaitinta“ uodega, likusio kūno temperatūra visiškai nesikeičia ir infraraudonųjų spindulių kamera jis praktiškai nefiksuojamas!
Tad pasirodo net paprasta voverė gali mus dar daug kuo nustebinti. O žmogus, nors ir viskas vyksta tiesiai prieš jo nosį, nejaučia šios „spalvos“, ir iki dabar niekuomet nesusiprotėjo kad gyvūnijos pasaulyje gali būti toks apsisaugojimo nuo priešų būdas. Kas žino, kiek dar „paprastų“ dalykų mus supančios gamtos pasaulyje likę mūsų nepastebėti? Ir kitas, ne ką mažiau smagus dalykas – norint padaryti pasauliui nežinomą atradimą nereikia būti profesoriumi ar genijumi – tiesiog tereikia nebijoti mąstyti ir atidžiau patyrinėti į galvą šovusias mintis. Tokių atradimų tikrai dar bus ne vienas ir kodėl gi jų negali būti pas mus, Lietuvoje?
Toliau - keli kadrai iš studento nufilmuotos medžiagos:
Voverytė mosikuoja uodega prieš gyvatę, norėdama kad ten pritekėtų kraujo
Voverė prieš Pituophis melanoleucus rūšies gyvatę. Kraujas tuomet neplūsta į uodegą : ji lieka "šalta"