Perito Moreno ledynas - Patagonijos kalnų gamtos stebuklas
(0)
Šiais metais tūkstančiai turistų, lydimi tarptautinių žurnalistų vėl plūdo į Archentino ežero pakrantes stebėti vieno iš garsiausių dabartinių ledynų Perito Moreno griūties. Tai toks stulbinantis ir kvapą atimantis reginys, jog praktiškai visos Argentinos televizijos vykdo tiesiogines transliacijas iš ežero pakrantės. Koks gi gamtos stebuklas vyksta šioje Pietų Amerikos valstybėje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Perito Moreno ledynas (isp. Glaciar Perito Moreno), pavadintas Patagonijos tyrinėtojo Francisco Moreno garbei stūkso Argentinoje, Patagonijos kalnuose, Santa Kruso provincijoje, Los Glaciares nacionaliniame parke.
Išsidriekęs Patagonijos Anduose ledyno plotas užima apie 250-275 km², o ilgis 30 km. Tai vienas iš 356 Pantagonijos kalnų ledynų ir vienas iš 48 ledynų, sudarančių Pietų Patagonijos ledo kepurę (pastaroji yra 3 pagal dydį pasaulyje gėlo vandens šaltinis). Taip pat, tai vienas iš trijų nesitraukiančių Patagonijos ledynų ir pats įdomiausias moksliniu ir geografiniu požiūriu.
Ledyno amžius siekia apie 30 tūkstančių metų. Visą šį laiką jis nenuilstamai leidžiasi nuo kalnų. Ledyno judėjimo greitis pakankamai įspūdingas - 2 metrai per dieną ir apytiksliai 700 metrų per metus.
Judantis ledo kalnas įslenka į Archentino ežerą ir suformuoja natūralią užtvanką. Ledo kepurės aukštis virš vandens siekia apie 90 metrų, o po vandeniu dar paslėpta apie 200 metrų aukščio ledo sluoksnis.
Šis milžiniškas pleištas dalina ežerą į dvi dalis ir visiškai jį atkerta nuo žemutinės dalies. Atkirstame ežere vandens lygis ima kilti ir kartais viršija netgi 30 metrų. Susidaręs didžiulis užtvenkto vandens spaudimas praardo ledo liežuvį ir kas 4-5 metai įvyksta ledyno griūtis.
Štai ši griūtis jau daugelį metų vilioja tūkstančius turistų ir mokslinikų, galinčių gyvai stebėti ledynmečio procesus.
Paskutinis toks ledyno lūžis įvyko 2006 metų kovą ir taip greitai sekančio lūžio niekas nelaukė. Galbūt procesus skatina augantis klimato šiltėjimas.
Prasilaužęs vanduo suteka į žemutinę ežero dalį, slėgis sumažėja, o nepaliaujamai slenkantis ledynas pamažu vėl uždaro vandens kelią. Procesas ima kartotis nuo pradžių - slenkantis ledynas, augantis vandens kiekis, didėjantis spaudimas ir pamažu trupanti ledyno siena.
Į ežero vandenį atskylantys ledyno gabalai virsta su milžinišku trenksmu ir purslais, kas sukelia masines žiūrovų ovacijas.
Ledyno griūtis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų.
Šį gamtos stebuklą Junesco organizacija įtraukė į gamtinių paveldų sarašą, tačiau kaip jį paveiks sparčiai besikeičiantis klimatas sunku pasakyti...