Vargiai, ar kuris mūsų paukščių yra tokio ryškaus margumo, kaip kukutis, kitaip luputis, arba tutlys. Jis didesnis už varną, bet jo sparnai platesni. Be to, jis turi aukštą kuoduką, kurį gali pakelti arba priglausti prie galvos. Jo margumas iš rusvos spalvos, juodų sparnų ir uodegos su baltais dryžiais. Mėgstamiausia jų vieta - tai ganyklos, ypač kur yra nors ir retų medžių. Jų balsas turi tam tikro panašumo į gegutės kukavimą. Lizdą kukutis įsitaiso labai menką- medžių uoksuose, kai kada akmenų krūvose ar apleistuose trobesiuose. Lizdai esti labai nešvarūs, nes pilni išmatų, kurių paukštis neišneša
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Sudomino?
Užpildyk šią anketą!
Moksline kalba kukutis vadinamas taip - (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) – kukutinių (Upupidae) šeimos paukštis. Tai vienintelė kukutinių šeimos rūšis, priklausanti tai pačiai genčiai. Paplitę Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Lietuvoje negausus, įvairiuose rajonuose netolygiai pasiskirstęs. Gyvena pamiškėse, ganyklose. Minta įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių vikšrų. Žiemoja tropinėje Afrikoje, kartais pietų Europoje. Lietuvoje aptinkamas balandžio – rugsėjo mėn.
Sveria apie 70 g. Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi išskleidžiamą kuoduką iš dviejų eilių plunksnų, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme. Snapas ilgas, lenktas, ylos formos.
Šiuo metu jų dar sumažėjo, todėl kukutis priskirtinas prie nykstančių mūsų respublikos sparnuočių. Gyvena grynuose pušynuose, mišriuose pušų medynuose ar lapuočių miškuose. Peri dideliuose miškuose, laukymių, kirtaviečių, pievų pakraščiuose, pamiškėse, tiek mažuose gojuose, pieniuose medžiuose ar žmonių sodybose. Pavasarį grįžta į senąsias perėjimo vietas, tačiau toje pačioje gūžtoje antrąkart įsikuria retai. Pasirenka senus išpuvusius ąžuolus, gluosnius, drebules, kitus lapuočius medžius. Mielai apsigyvena varnėnų inkiluose. Kiaušinius deda tiesiog ant medžio trūnėsių, anksčiau gyvenusių kitų paukščių gūžtų likučių. Maisto ieško ganyklose, pievose, arimuose. Minta grambuoliais, mėšlavabaliais, maitvabaliais, duobkasiais ir kitais žemėje ir maitoje gyvenančiais vabalais bei jų lervomis. Juos ilgu snapu ištraukia iš gilių urvelių ar iškapsto iš purios žemės.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Komentarai