Nematomi jūrų gyvūnai - aštuonkojai (Video) (3)
Nematomumas ilgą laiką nedavė ramybės mokslui - net ir dabar tai viena iš pagrindinių technologinių užduočių novatoriškajam mokslui. Tačiau gamta šią savybę įvaldžiusi jau seniai. Žinomiausi spalvų keitikai - chamelionai. Tačiau net jiems yra toli iki tikrų persimainymo specialistų - mažai kam žinomų aštuonkojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aštuonkojai - (lot. Octopoda, angl. Octopus, vok. Kraken) priklauso galvakojų moliuskų būriui. Kūnas sudarytas iš galvos ir liemens. Koja virtusi čiuopikliais. Kriauklę turi tik primityvios rūšys, o kitų ji visiškai redukuota. Galvakojų galva gerai išsivysčiusi. Joje yra akys, o burna apsupta čiuopiklių. Primityviausių nautilų čiuopikliai (gali būti iki 82-90) yra be siurbtukų. Aukštesnieji galvakojai turi 8-10 čiuopiklių, kuriuose gausu siurbtukų. Dešimtkojų 2 čiuopikliai yra gerokai ilgesni už kitus. Galvakojai čiuopikliais gaudo grobį.
Liemuo plokščias, maišo arba torpedos formos, neretai dorsoventraliai suplotas. Šonuose ar kūno gale yra skiautės, kurios padeda palaikyti judėjimo kryptį. Galvakojams būdingas reaktyvinis judėjimas. Čia labai didelį vaidmenį atlieka mantijos ertmė, į kurią priteka vandens, o po to, susitraukus mantijos raumenims, vanduo veržiasi pro prie galvos esantį platų plyšį.
Šie įdomūs jūros padarai pasižymi labai gerai išvystomis maskavimosi savybėmis, taip vadinamu mimetizmu (apsimetimas aplinkos daiktais) ir pekemo mimikrija (plėšrūnas apsimeta kuo nors nekaltu). Aštuonkojai sugeba pakeisti spalvą, struktūrą ir formą praktiškai akimirksniu. O jų išvaizdos pokyčių įvairovė iš tiesų stulbinanti - jie gali pamėgdžioti bet kokį gyvūną ar augalą, jeigu tik jis yra dryžuotas.
Aštuokojai dažnai būna jūros dugne, kur medžioja smulkius gyvius. Jie labiau linkę į pasyvią medžioklę, tad prisitaikymas prie aplinkos padeda sukurti įspūdingas pasalas. Visgi mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog išvaizdą medžiodami aštuonkojai keičia daugiausia nesąmoningai - lėtai judėdami jūros dugnu jie virsta tai į jūros gyvatę, tai į pavojingą medūzą, tai į nekaltą jūros arkliuką. Sąmoningas išvaizdos pakeitimas įvyksta tik pastebėjus pavojingą grobuonį. Toks betikslis persimainymas visgi turi didelę prasmę - didieji aštuonkojai linkę medžioti dieną, todėl tampa geru grobiu kitiems jūros plešrūnams. Tačiau plėšrūnui sunku apsispręsti, ką jis iš tikro mato - skanų kasnelį ar kitą pavojingą grobuonį. Turbūt daugeliu atvejų labiau verta nerizikuoti ir pasirinkti ne tokį keistą grobį.
Ši išvaizdos keitimo savybė yra daugiau įgyjama nei paveldima. Paveldimas tik pats mechanizmas, tačiau įmituojami tie gyvūnai ar augalai, kuriuos netoliese aštuonkojis pastebėjo. Pavyzdžiui, vienuolžuvės labai saugo savo teritoriją. Jei į ją įplaukia aštuonkojis, jos jį apipuola ir ima kandžioti. Vienuolžuves medžioja jūros gyvatės. Akvalangistai yra pastebėję, jog artėjant vienuolžuvėms prie aštuonkojo, šis akimirksniu virsta jūros gyvate.
Ar dėl tokių savybių, ar dėl kitų dalykų, tačiau aštuonkojai visiškai nebijo žmogaus. Jie leidžiasi fotografuojami ir filmuojami praktiškai prieš pat nosį. Tai matyti ir šioje National Geographic Chanel filmo ištraukoje.
Parengta pagal: