12 dienų po vandeniu su minimaliu technikos kiekiu
(0)
Australijos biologas Lloyd Godson įvykdė užsibrėžtą tikslą - unikalioje ir atskirtoje nuo išorinių sistemų metalinėje kapsulėje, panardintoje į ežero dugną, mokslininkas vienui vienas išbuvo 12 dienų. Kalbant apie tokio keisto eksperimento tikslus, reiktų įvardinti keletą jų - visų pirma tai mokslinis tyrimas, finansuotas Australijos geografijos bendruomenės, su tikslu ištirti poveikį žmogaus fiziologijai ir psichologijai ilgą laiką gyvenant izoliuotai po vandens paviršiumi. Pačiam mokslininkui tai kartu buvo ir iššūkis, kuriuos jis stengėsi parodyti, jog žmogus gali gyventi ir organinės aplinkos apsuptyje, netgi tokiomis netradicinėmis sąlygomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Visas gyvenimas vyko autonominėje 9 kūbinių metrų tūrio kapsulėje, pavadintoje BioSUB vardu. Tai nėra paprastas metalinis konteineris, tačiau taip pat klystumėte, tikėdamiesi milžiniško technikos kiekio jos viduje. Visa gyvybinė sistema buvo palaikoma organinių sistemų pagalba, išskyrus saulės energijos elementus ir specialų dviratį, kurio pedalus minant gaminama elektros energija.
Štai tokioje aplinkoje 29 metų mokslininkas praleido 12 dienų. Turbūt natūraliai iškyla klausimas, kokiu būdu buvo organizuota šalinimo sistema, oro atnaujinimas ir maitinimas?
Viskas labai paprastai ir praktiškai jokių technologinių stebuklų. Deguonį ir dalinai maistą tiekdavo biologinė perdirbimo sistema Biocoil, kurios pagrindą sudaro jūriniai augalai. Perdirbdami mokslininko šlapimą ir anglies dvideginį, organinė sistema kapsulės orą atnaujindavo deguonimi.
Augalai nebūtų augalai, jei nesidaugintų - tad pertekliniai būdavo sėkmingai panaudojami maistui. Tiesa, tai greičiau buvo raciono papildymas, nes maistą Lloydui pristatydavo savanoriškos palaikymo komandos nariai, budėdavę ant ežero kranto ištisą parą. Su maisto siunta papildydavo ir vandens atsargas, kurias dalinai gamindavo pati gyvybės palaikymo sistema - specialus aparatas išgaudavo drėgmę iš aplinkos oro.
Vienintelis neperdirbamas gyvenimo "priedas" tapo fekalijos, kurias teko kaupti specialiame rezervuare. Tačiau tikėtina, jog kitų eksperimentų metu ir ši problema bus efektyviai ir natūraliai išspręsta.
Elektros energijos gavimui ir fizinei veiklai palaikyti, Lloydas mynė dviračio-generatoriaus pedalus. Dienos metu iš saulės elementų sukauptą energiją naudojo laptopo maitinimui.
Mokslininkas nebuvo visiškai izoliuotas nuo pasaulio - naudodamasis bevieliu interneto ryšiu jis susirašinėjo su įvairių pasaulio valstybių gyventojais, aktyviai besidominčiais jo ekspemrimentu. Susidomėjimas buvo toks didžiulis, jog Lloydas kiekvieną dieną gaudavo šusnį elektroninių laiškų iš Europos, Azijos ir Amerikos valstybių.
Tiesa, vieną kartą biologas buvo priverstas palikti savo buveinę. Likus vienai dienai iki eksperimento galo, jam labai pakilo kraujo spaudimas ir nerizikuodmas sveikata mokslininkas išplaukė į paviršių. Tačiau medikams neaptikus rimtų sveikatos sutrikimų jis greitai sugrįžo atgal.
Įdomiausia, jog neskaitant elektronikos įrenginių, lengvinančių buitį, visos būtinos gyvybinės sistemos buvo biologinės kilmės. Nebuvo panaudotos jokios papildomos cheminės valymo ar dezinfekavimo priemonės, netgi apseita be deguonies balionų. Tokiomis sąlygomis ir tiek laiko dar nebuvo išgyvenęs joks žmogus, tad šis eksperimentas jau dabar laikomas išgyvenimo po vandeniu rekordu, naudojant tik autonominę-biologinę sistemą.
Eksperimentu susidomėjo ir NASA atstovai. Jie jau pakvietė Lloydą dalyvauti 2009 metais planuojamae povandeniniame eksperimente, kuris bus rengiamas šio bandymo metu gautų duomenų pagrindu.
Pats australas su nekantrumu laukia naujos galimybės pagyventi tokiomis sąlygomis - po 12 dienų praktinės patirties jis įsitikinęs, jog galima pasiekti dar geresnių rezultatų.