Dantų regeneravimas gali ateityje pakeisti tradicinį dantų taisymą  (1)

Vieną dieną apsilankius pas odontologą, jums gali pasiūlyti ne plombuoti dantis, o juos... regeneruoti. Tokia pažanga galima dėl to, kad medžiagų mokslininkai jau baigia sukurti tinkamus cheminių junginių derinius, tinkamus atstatyti suirusius dantis. Emalis ir dentinas - dantis sudarančios stipriausios viso kūno medžiagos - pakeis aukso arba keramikos užpildus, naudojamus skylėms "lopyti". "Mes tikimės sugebėti aptikti irstančias dantų vietas ankstyvose stadijose, ir juos praturtinti reikiamomis mineralinėmis medžiagomis", teigia Kalifornijos Sanfransisko Universiteto profesorė Sally Marshall.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors dantis jūsų dėdėms ir tetoms atauginti nuo nulio išeis nebent už kokio dešimtmečio, galimybė pasinaudoti kai kuriomis savomis kūno statybinėmis medžiagomis dantims taisyti būtų didžiulė pagalba gydytojams. Jie skyles taiso metalinėmis ir metalo junginių plombomis jau daugiau nei pusantro šimtmečio.

Pasirodo, jog emalis ir dentinas yra ypatingai tvirti ir ilgalaikiai, ir gali tam tikru laipsniu atsistatyti patys. Tačiau tokį procesą mokslininkams įvaldyti trukdo ypač sudėtinga šių medžiagų struktūra. Emalis sudaro išorinę danties dangą. Kūnas jį gaminasi augindamas mažyčius mineralų kristalus, išdėstytus ypatingai tvarkingoje kristalinėje gardelėje. Po šiuo į keramiką panašiu dangalu yra dentinas - tarsi kietas molis, sutvirtintas kolageno pluoštu.

"Dantis yra nuostabi struktūra", sako Niujorko Universiteto odontologijos profesorius Van'as Thompson'as. 

Tačiau kadangi jie yra pagaminti iš mineralų, dantis pažeisti gali erozijos procesai. Rūgštys (jas gamina bakterijos ir jų yra, tarkime, Coca-Cola gėrime) demineralizuoja dantų emalį. Paprastai mažus pažeidimų kiekius nuolat taiso pats kūnas, teigia mokslininkai. Tačiau kai kūno gynybinės pajėgos viršijamos, bakterijos prasiskverbia į apačioje esantį dentiną ir palaipsniui susidaro skylės. 

Bakterijų išskiriamos rūgštys įsigriaužia į dentino mineralus; jis minkštėja ir nebeatlieka savo funkcijos. Normalus dentinas yra apie du kartus tvirtesnis už pušų medieną, o pažeistas jis yra daugiau tarsi guma. Kramtymui tai nebetinka. 

Sally Marshall naujausias darbas susijęs su dentino atauginimu pažeistuose dantyse pasinaudojant kalciu ir jonais (elektriškai įkrautomis dalelėmis) praturtintais tirpalais. Savo rezultatus mokslininkė jau publikavo žurnale Journal of Structural Biology.

Padengdama pavienius bandomuosius dantis tirpalo sluoksniu, Marshall sugebėjo remineralizuoti kai kurias dantų dalis. Likusi problema - kaip atauginti kristalus visoje dentino struktūroje. Norint užtikrinti tinkamą gijimą, kristalai turi formuotis nuo danties vidaus link emalio. Mokslininkė kol kas neįsitikinusi, ar procesas vyksta būtent taip, tačiau ji tiki, jog per artimiausius kelis metus ras būdą, kaip atkurti dentino funkcionalumą. Mičigano Universiteto odontologijos profesorius Stephen Bayne pažymi, jog su dantų atauginimu dirba daug mokslinių grupių, tačiau Marshall darbai šioje srityje yra ypatingos svarbos - jos darbai padėjo mokslininkams suprasti dantis sudarančių medžiagų struktūrą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(7)
(1)
(4)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: