Atlikus tyrimą su gyvūnais nustatyta, kad chemoterapija galėtų sukelti mažiau nepageidaujamų poveikių ir išgelbėti daugiau pacientų gyvybių, jei prieš vaistų suvartojimą būtų dvi dienas badaujama, rašo www.newscientist.com.

Pelės, kurioms buvo sušvirkšta vėžinių ląstelių ir vėliau buvo atliktas chemoterapijos seansas, žuvo vidutiniškai po 60 dienų. Bet gyvūnai, kurie prieš chemoterapijos seansą 48 valandas badavo, gyveno apie 10-20 dienų ilgiau, sakė Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkas Valteris Longo. Iš 16 badavusių pelių ilgiausiai išgyvenęs gyvūnas žuvo praėjus 14 savaičių po vėžinių ląstelių sušvirkštimo.

Rezultatus taikant žmonėms gali būti, kad chemoterapijos rezultatai būtų kur kas labiau teigiami, sakė V.Longo. Jo eksperimente pelės nuo vėžio žuvo dėl to, kad joms chemoterapinių vaistų buvo sušvirkšta tik vieną kartą.

Tuo tarpu tikri vėžiu sergantys pacientai chemoterapiniais vaistais gydomi ne vieną kartą – kartotiniai chemoterapijos seansai padeda galutinai įveikti vėžį. V.Longo tyrimas verčia manyti, kad kiekviena dozė galėtų būti efektyvesnė jei prieš tai būtų badaujama.

Mokslininkas tvirtina, kad pacientai po badavimo tikriausiai patirtų ir mažiau nepageidaujamų chemoterapijos poveikių. Chemoterapinių preparatų taikinys yra greitai besidalijančios ląstelės – ne tik vėžinės, bet ir kitos, pavyzdžiui, baltosios kraujo ląstelės ir plaukų ląstelės. Dėl to chemoterapijos nepageidaujami poveikiai paprastai būna labai nemalonūs ir stiprūs – pavyzdžiui, plaukų slinkimas, svorio kritimas, imlumas infekcijoms.

Kitoje šio tyrimo dalyje V.Longo aiškinosi kaip pelės reagavo į dideles chemoterapinio preparato etopozido dozes. Iš 28 pelių, kurios prieš sušvirkščiant vaistą 48 valandas nebuvo maitinamos, žuvo tik viena.

Kitos 27 pelės susigrąžino prarastą svorį ir joms nenustatyti kiti nepageidaujami poveikiai. Bet kontrolinėje 37 nebadavusių pelių grupėje po injekcijos išgyveno tik 17 gyvūnų. „Rezultatai yra įspūdingi. Nustebau kad badavimas taip gerai suveikė“, - sakė mokslininkas.

Bet badavimo poveikis iš tikrųjų nėra visiškai netikėtas. Yra žinoma, kad kalorijų ribojimas suaktyvina ląstelinius mechanizmus, kurie taiso DNR ir kurie šalina aktyviojo deguonies molekules, pažeidžiančias ląsteles.

Bet mutacijos, dėl kurių vėžinės ląstelės būna tokios pavojingos, taip pat trukdo sveikai šių mechanizmų veiklai. Tai reiškia, kad apsauginiai mechanizmai, aktyvuoti badavimo, vėžinėse ląstelėse nesuaktyvėja, todėl jos būna jautresnės chemoterapijos poveikiui.

V.Longo, bendradarbiaudamas su kolega onkologu Davidu Quinnu iš to paties universiteto, planuoja tyrimą, kuriame dalyvautų 20 vėžiu sergančių pacientų. „Būčiau labai nustebintas jei neatrastume būdo pritaikyti tai žmonėms per artimiausius dvejus metus“, - sakė V.Longo.

Komentarai (0)