Žaidime kilus infekcijos pavojui buvo galima stebėti pačias įvairiausias žaidėjų reakcijas - panašiai kaip ir realiame pasaulyje. Žaidėjai jautė tarsi realų pavojų ir į visą susidariusią situaciją reagavo labai rimtai. Kai kurie veikė pasiaukojančiai ir skubėjo į pagalbą kitiems personažams, netgi rizikuodami užsikrėsti patys. Kiti bėgo iš užkrėstų miestų, bandydamiesi gelbėti, ir netgi buvo tokių, kurie savo tikslu laikė tyčia užkrėsti kitus.
       Tyrinėtoja Nina Fefferman (Tufts University School of Medicine) teigia, jog "žmogaus elgesys turi didelį poveikį ligos sklidimui. Virtualūs pasauliai suteikia puikią platformą žmogaus elgesiui tirti. Žaidėjai jautė vos ne realų pavojų ir į tai rimtai reagavo, net jei tai buvo tik žaidimas". Ji taip pat pripažįsta, jog virtuali aplinka gali skatinti rizikingesnį elgesį, tačiau tai galima pakankamai tiksliai įvertinti ir atmesti šią įtaką darant galutines išvadas. Žinoma, tai yra drąsus teiginys, kadangi vaizdo žaidimuose tikriausiai bet kas iš mūsų yra nuvairavę į priešingą eismo juostą, ko realiame gyvenime, galbūt, niekada nedarome. Virtualiuose pasauliuose gyvuojantis žiaurumo lygis ir nepagarba žmogaus gyvybei gali būti esminis stabdis, trukdantis tirti žmogaus elgesį realių epidemijų atvejais, tačiau mokslininkai nenuleidžia rankų.