Lietuva gali siekti narystės kosmoso programose (8)
Entuziastų brandinta, o visuomenei šypsnį kėlusį idėja Lietuvai prisijungti prie Europos kosminių programų gali virsti tikrove, rašo „Verslo žinios“. Parlamentarų pastūmėta Vyriausybė paprašė ministerijų įvertinti šalies verslo ir mokslo „kosminį potencialą“ bei norus dalyvauti kosminėse programose, ir dar šiemet bus apsispręsta, ar Lietuva sieks narystės Europos kosmoso agentūroje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Narystė Europos kosmoso agentūroje (European Space Agency – ESA) suteikia galimybę prieiti prie pačių naujausių technologijų, o kartu – galimybę tokias technologijas plėtoti šalyje.
Lietuvos verslas galėtų dalyvauti ESA vykdomuose projektuose, drauge jam atsivertų ir visi patentai, kuriuos turi agentūra. Esu įsitikinęs, kad daugeliui įmonių tai turi rūpėti“, – įsitikinęs Vladas Vancevičius, Vilniaus universiteto profesorius astrofizikas.
Šiuo metu, kaip pažymi profesorius, Lietuvos verslas prie naujausių technologijų prisiliesti negali, nes beveik visi Europos kosminiai projektai ir ESA konkursai vyksta „už uždarų durų“.
Romualdas Kalytis, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Tarptautinių mokslo programų skyriaus vedėjas, įeinantis į pernai iš kelių šalies ministerijų atstovų suburtą Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupę, teigia, kad naudos iš ESA projektų turėtų transportininkai, o kartu ir navigacinių sistemų kūrėjai bei taikytojai, žemės ūkio ir statybų sektoriai, informacinių technologijų bendrovės ir daugelis kitų verslų.
Albertas Žalys, Mokslo ir studijų departamento prie ŠMM direktoriaus ir „kosminės“ darbo grupės vadovas, pažymi, kad politikų, valdininkų, o ir verslo požiūris į „kosmoso reikalus“ pastaruoju metu ima keistis.
„Anksčiau mus traukdavo per dantį, kad varome Lietuvą kosminius laivus statyti. Dabar palengva visiems atsiveria akys, didėja supratimas, kad kosmoso tyrimai apima daugybę sričių. Apsižiūrėję, kad yra sričių, kurios aktualios ir Aplinkos, ir Susisiekimo ministerijoms, ir kitoms žinyboms, visi ir sukruto“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Žalys.
Tačiau vien Lietuvos noro gali nepakakti. Kaip teigia V. Vancevičius, stojimo į ESA procedūra yra sudėtinga ir trunka mažiausiai 8 metus, o kai kurios šalys narystės siekė net 15 metų.
Sunkiausias dalykas – įrodyti agentūros specialistams, kad pretenduojančios tapti ESA nare šalies mokslui ir verslui pakanka kompetencijos dalyvauti kosminiuose projektuose.