Šį penktadienį Miunsteryje (Vokietija) prasidėsiančiame Europos planetologų kongrese Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistai pristatys vadinamosios Amžinosios šviesos viršukalnės – geologinio darinio pietiniame Mėnulio ašigalyje, prie pat Shackletono kraterio ribos – erdvinį modelį, sudarytą remiantis ESA kosminio zondo SMART-1 į Žemę perduotomis nuotraukomis.
Šis zondas buvo tyčia nukreiptas į Mėnulio paviršių, kad jo aparatūra galėtų nustatyti Mėnulio grunto medžiagų sudėtį, nufotografuoti paviršių iš nedidelio atstumo ir išbandyti naujos kartos kosminio ryšio priemones.
Orbitoje aplink Mėnulį nuo 2004 m. lapkričio iki 2006 m. rugsėjo sukęsis SMART-1 padarė 113 monochrominių Shackletono kraterio apylinkių nuotraukas, iš kurių Europos kosmoso agentūros Astronomijos centro Madride specialistai, vadovaujami daktaro Björno Griegero, sudarė šios vietovės 3D modelį, praneša „Daily Telegraph“. Visose nuotraukose, išskyrus 4, vadinamoji Amžinosios šviesos viršukalnė buvo apšviesta saulės.
Specialistų teigimu ši vieta, esanti netoli pietinio Mėnulio ašigalio, yra bene labiausiai tinkama būsimajai Mėnulio bazei, kurioje gyventų pirmieji iš Žemės atvykę kolonistai, statyti. Ši viršukalnė praktiškai visą laiką yra apšviesta saulės, o tai reiškia, kad čia gali būti nuolat gaminama elektros energija. Be to, netoliese esantys krateriai beveik visada lieka šešėlyje, todėl, mokslininkų manymu, yra nemaža tikimybė, kad juose per tūkstančius metų gali būti iš su Mėnuliu susidūrusių kometų fragmentų ir saulės vėjyje esančio deguonies bei vandenilio susidariusios ledo sankaupos.
Galimus Mėnulio kraterių išteklius geriau ištirti padės spalio 22 d. į Mėnulį paleistas Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“, teigia dienraštis. Tai bus pirmasis Mėnulį tirsiantis Indijos kosminis laivas.
Tikimasi, kad D. Britanijoje pagaminta moderni rentgeno kamera ir rentgeno spektrometras „Chandrayaan-1“ padės ištirti Mėnulio paviršiaus cheminę sudėtį ir galimus mineralų išteklius.
