Po didžiųjų galaktikų susidūrimų naujos žvaigždės nebegimsta (5)
Išsamesni artimos galaktikų grupės stebėjimai gali padėti astronomams įminti dar vieną Visatos mįslę – kodėl didžiausiose galaktikose sustoja naujų žvaigždžių formavimosi procesas, praneša sciencedaily.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jeilio universiteto (JAV) astronomai pastebėjo įkaitusią dujų giją, nusidriekusią apie 400 tūkst. šviesmečių ir jungiančią dvi didžiąsias Mergelės grupės galaktikas – eliptinę M86 bei spiralinę NGC 4438.
Tai – pirmasis, iki šiol neregėtas, didelio greičio susidūrimo tarp dviejų milžiniškų galaktikų atvejis. Stebėjimai buvo atlikti Nacionalinėje Kitt Peako observatorijoje, esančioje Arizonoje (JAV).
Tyrimų rezultatai bus spausdinami lapkričio mėnesio „The Astrophysical Journal Letters“ žurnalo numeryje.
Beveik 50 mln. šviesmečių atstumu nuo mūsų nutolusias galaktikas mokslininkai stebėjo ir anksčiau, tačiau niekam nebuvo pavykę pastebėti abi galaktikas jungiančio ištisinio įkaitusių dujų pluošto.
„Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad šis susidūrimas tarp eliptinės ir spiralinės galaktikų yra arčiausiai mūsų esantis tokio tipo reiškinys. Šis atradimas kol kas yra aiškiausias didelio greičio galaktikų susidūrimo pavyzdys. Jis taip pat gali padėti atsakyti į klausimą, kodėl didžiosiose galaktikose sustoja naujų žvaigždžių formavimosi procesai“, – sakė tyrimų vadovas, profesorius Jeffrey Kenney.
Astronomai ilgą laiką bando nustatyti, kodėl dauguma didžiausių Visatos galaktikų, - kurių didžiąją dalį sudaro eliptinės galaktikos, panašios į stebimą M86, - nustoja „gaminti“ naujas žvaigždes.
„Kažkokie procesai turėtų taip įkaitinti didžiosiose galaktikose esančias dujas, kad jos negalėtų atvėsti ir suformuoti naujų žvaigždžių. Daugelis naujausių tyrimų šį fenomeną priskiria supermasyvių juodųjų skylių, esančių kiekvienos galaktikos centre, veiklai. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad panašų poveikį gali sukelti ir gravitacinių jėgų sąveika“, – aiškino J. Kenney.
Astronomų teigimu, lėtų greičių mažų ar vidutinių galaktikų susidūrimai gali paskatinti naujų žvaigždžių formavimosi procesus. Tačiau dėl didesnės gravitacinės traukos didžiųjų galaktikų susidūrimai būną kur kas greitesni. Tokių susidūrimų metu išsiskyrusi kinetinė energija gali kur kas labiau įkaitinti dujas.
Vietinėje galaktikų grupėje didžiausias galaktikų susidūrimas įvyks po maždaug trijų milijardų metų. Dvi didžiausios vietinės galaktikos, mūsų Paukščių Takas ir Andromeda, artėja viena kitos link apie 120 km/s greičiu. Tiesa, abi jos dydžiu neprilygsta M86 galaktikai.
