Patikslinti duomenys apie Žemės atmosferos istoriją grąžino mokslininkus į pradinį tašką (0)
Jau beveik 10 metų geologams ramybės nedavė vienas klausimas apie Žemės atmosferos susiformavimo istoriją – ankstesniais tyrimų duomenimis Australijoje surastose nuosėdose, kurių amžius įvardintas kaip 2,7 milijardai metų, surasti fotosintezuojančių bakterijų pėdsakai. Tačiau ką jos ten veikė, jei deguonis atmosferoje atsirado tik po 300 milijonų metų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į šį klausimą mokslininkai niekaip nesugebėjo rasti atsakymo, todėl jau kuris laukas virė gana karštos diskusijos. Na, bet kad būtų viskas aišku, pasakojimą pradėsime nuo istorijos.
Dabartinis mokslas negali šimtu procentu patvirtinti Žemės atmosferoje esančio deguonies kilmės. Yra duomenų (iš esmės geologinių nuosėdų tyrimas izotopų pagalba), teigiančių, jog pradinis deguonies šaltinis buvo geologinės kilmės. Tačiau vyraujanti teorija teigia, jog deguonis atsirado kaip gyvų organizmų (turimos galvoje anaerobinės bakterijos) sukuriamas šalutinis produktas. Tokia teorija vyrauja ir kai kuriuose mokykliniuose vadovėliuose.
Tačiau čia vienas pagrindinis neaiškumas. Pasirodo, geologinė nuosėdų analizė rodo, jog mūsų atmosferoje deguonis atsirado maždaug prieš 2,4 milijardus metų. Tačiau patys seniausi anaerobinių bakterijų pėdsakai siekia apytiksliai 2,15 milijardų metų. Skirtumas ne toks jau ir mažas – keli šimtai milijonų metų.
Siekdami suderinti metų neatitikimus, mokslininkai intensyviai ėmė ieškoti dar senesnių anaerobinių bakterijų pėdsakų. Pagaliau, 1999 metais su džiaugsmu buvo pristatytas atradimas – drėgnose vakarų Australijos regione esančiose uolose mokslininkai aptiko organiką, kurios amžius siekė 2,7 milijardus metų.
Tiksliau kalbant pasisekė aptikti ne pačius mikroorganizmus, o potencialius jų egzistavimo įrodymus – angliavandenilius su molekuliniais biomarkeriais. Atradimas, turėjęs „nušviesti“ deguonies istoriją, padarė priešingai – mokslo pasauliui uždavė dar didesnę mįslę: kaip galėjo atsirasti anaerobinės bakterijos 300 milijonų metų anksčiau, nei geologiniai tyrimų duomenimis atmosferoje ėmė kauptis deguonis?
Ir tik dabar Australijos geochemikai pateikė naujų įrodymų, detalizuojančių šį keistą nesusipratimą. Birger Rasmussen iš Kurtino universiteto (Curtin University of Technology) kartu su kolegomis dar kartą ištyrė sukietėjusias naftos liekanas iš tų pačių 1999 metais surastų nuosėdų sluoksnio.
Detalesnis tyrimas įrodė, jog angliavandeniliuose surasti biomarkeriai į nuosėdas pateko apytiksliai prieš 2,2 milijardus metų. Tokia data jau praktiškai sutampa su ankstesnėmis anaerobinių bakterijų pėdsakų datomis.
Nors mokslininkai džiūgauja, jog jiems pavyko atskleisti beveik dešimtmetį kamavusią paslaptį, tačiau aiškumo į deguonies kilmę tai neįneša. Vis dar lieka neaiškus 200 milijonų metų laikotarpis – nebent reiktų pripažinti geologinę deguonies kilmės teoriją.
Plačiau apie naujus nuosėdų tyrimus galite paskaityti Nature žurnale publikuotame straipsnyje.