Geros žinios iš N.Zelandijos gyvūnų rezervato - rasti tuataros kiaušiniai (2)
Naujojoje Zelandijoje pirmą kartą per 200 metų rastas reto roplio, kurio protėviai gyveno dinozaurų laikais, lizdas, praneša AP. N.Zelandijos sostinėje Velingtone esančio Karori Laukinių gyvūnų rezervato vadovas Rouenas Epsonas pranešė, kad penktadienį rezervato darbuotojai rado keturis vietinės tuataros odiškus, baltus kiaušinius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Lizdą rado netyčia ir mes turime pirmą realų įrodymą, kad mūsų tuataros veisiasi“,- teigė R. Epsonas. „ Tai leidžia manyti, kad rezervate gali būti ir kitų lizdų, apie kuriuos mes nežinome“.
Tuataros - į tradicinius mitologijose aprašytus drakonus panašūs ropliai, užaugantys iki 50-60 cm ilgio. Iš dabar esančių gyvūnų, pagal išvaizdą jie labiausiai "giminingi" iguanai. Zoologai teigia, kad pirmieji šios rūšies protėviai kartu su dinozaurais vaikščiojo Žeme prieš 225 mln. metų.
Šie ropliai pasižymi specifiniais bruožais. Jie turi dvi viršutinių dantų eiles, kurios užeina ant vienos apatinių dantų eilės. Taip pat tuataros turi trečią oda apdengtą akį, šviesai jautrią kankorėžinę liauką kaukolės viršuje. Tas baltas odos lopinėlis – vadinamas „trečiąja akimi“ – pamažu nyksta, ropliams bręstant.
Tokios šviesai jautrios vietos buvo gan paplitusios tarp senovinių roplių (jomis negalima pamatyti daiktų, bet juntama šviesa bei judesiai). Daugumos dabartinių gyvūnų toji akis evoliucionavo į liauką. Nežinoma, ar tuataros trečioji akis funkcionuoja.
Gamtoje tuatara įsikuria jūrinių paukščių, pavyzdžiui, audrapaukščių urvuose. Dieną miega, o naktį medžioja vorus, svirplius, sraiges ir vabzdžius. Ryte ir vakare šildosi saulėkaitoje. Audrapaukštis, visą dieną praleidęs jūroje, į urvą grįžta naktį. Niekas negali pasakyti, kodėl paukštis leidžia tuatarai svečiuotis savo lizde, nes šių gyvūnų santykiai ne visada būna draugiški. Kartais tuatara suėda paukščio kiaušinius, jauniklius ar net patį suaugusį paukštį. Audrapaukštis savo ruožtu kartais sudoroja tuataros jauniklius.
Tuatara prisitaikiusi gyventi šaltose salelėse. Aktyvi, kai jos kūno temperatūra būna apie 12 laipsnių, pakelia netgi 7 laipsnių temperatūrą, bet tada medžiagų apykaita labai sulėtėja. Dėl tokios kūno temperatūros tuatara – lėtas gyvūnas. Judėdama ji įkviepia kas 7 sekundes, o ramybės būsenoje – tik kartą per valandą. Per 20 metų tuatara paauga 60 cm. Išgyvena turbūt apie 100 metų. Lytiškai subręsta 20 metų; gemalas kiaušinyje vystosi 12 – 15 mėn. Šie gyvūnai gerai plaukioja, kartais pasinėrę ilgai guli dugne.
Naujosios Zelandijos trijose pagrindinėse salose XVII a. pabaigoje vietinės tuatarų rūšys, atsiradus tokiems plėšrūnams kaip pelės, beveik išnyko. Šiuo metu laisvėje tuataros gyvena toli nuo kranto esančiose, nuo plėšrūnų išvalytose 32 mažose N. Zelandijos salose.
70-ties tuatarų populiacija apgyvendinta Karori rezervate 2005 metais. Dar 130 šių roplių buvo atvežti į rezervatą 2007 metais. Žinia, jog šie ropliai deda kiaušinius, suteikia vilčių, jog rezervato sąlygos jiems yra priimtinos ir tai dar vienas žingsnis link labai įdomios ir ypač evoliucijos tyrimams naudingos rūšies išsaugojimo.