Mėnulio palydovas bandys įminti paslaptingų drebėjimų mįslę (6)
JAV ir D. Britanija ruošiasi paleisti Mėnulio palydovą, kuris turėtų stebėti seisminę situaciją Mėnulyje ir padėti nustatyti kai kurių nepaaiškinamų jo drebėjimų priežastį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak dienraščio, Mėnulyje iki šiol užfiksuoti drebėjimai užminė mįslę mokslininkams, nes čia nėra aktyvių tektoninių plokščių, sukeliančių žemės drebėjimus Žemėje.
„Mėnulis iki šiol išsaugojo daugybę paslapčių. Didžioji dalis žinių apie Mėnulį surinkta iš palyginti nedidelės jo artimosios pusės dalies. Neturime jokių grunto pavyzdžių ar duomenų iš nematomosios jo dalies. Žemėje dėl erozijos nebeliko pirmųjų 1000 milijonų jos istorijos metų pėdsakų, tuo tarpu Mėnulyje iki šiol galima pamatyti, kaip dažnai mus atakuodavo meteoritai ir kiek vandens bei kitų molekulių atnešdavo kometos“, – sakė vienas „MoonLITE“ misijos iniciatorių Londono universiteto Birkbecko koledžo geofizikos profesorius Ianas Crawfordas.
Apie „MoonLITE“ projekto pradžią gruodžio mėnesį turėtų paskelbti D. Britanijos mokslo ministras lordas P. Draysonas. Šį palydovą planuojama paleisti tarp 2012 ir 2014 metų.
Išvestas į 100 kilometrų aukščio Mėnulio orbitą D. Britanijos palydovas priartės prie jo dar per 60 kilometrų ir iš maždaug 40 km aukščio paleis į jį keturis tiriamuosius zondus. Maždaug po trijų su puse minučių skrydžio tiriamųjų zondų valdymo sistemos juos išlygins ir nukreips taip, kad jie beveik stačiu kampu įsirėžtų į Mėnulio paviršių. Manoma, kad greitis paskutiniame zondų skrydžio etape sieks 350 metrų per sekundę, ir strėlės pavidalo aparatai, įsirėžę į Mėnulio gruntą, atsidurs maždaug 1,8 metro gylyje.
Į gruntą susmigusiuose zonduose bus įvairi nuo fizinio poveikio apsaugota tyrimų aparatūra – magnetometrai, masės spektrometrai, mikroseismometrai, mikroskopai, šilumos, slėgio, radiacijos ir kiti davikliai, geocheminių tyrimų priemonės ir kt. Zondų tyrimų duomenys 200 b/s – 3 Kb/s spartos radijo ryšiu bus perduodami į „MoonLITE“ palydovą, kuris bus grąžintas į stabilią 100 km aukščio orbitą, o iš jo persiunčiami į Žemę.
Planuojama, kad zondai Mėnulio paviršiuje veiks apie vienerius metus. Mokslininkai tikisi, kad jų surinkta informacija apie Mėnulio seisminį aktyvumą padės išsiaiškinti iki šiol mįslingas kai kurių tipų Mėnulio plutos drebėjimų priežastis.
NASA vykdytos „Apollo“ misijos metu surinkti duomenys atskleidė, kad Mėnulyje esama kelių tipų drebėjimų – vienus iš jų sukelia Žemės gravitacijos poveikis, kitus – Saulės įkaitintų uolienų plėtimasis.
Tačiau, pasak „Daily Telegraph“, egzistuoja ir mįslingi trečiojo tipo Mėnulio drebėjimai, siekiantys iki 5 balų pagal Richterio skalę. Tokio stiprumo drebėjimai paskatino daryti prielaidą, kad Mėnulis vis dar gali būti geologiškai aktyvus.
„MoonLITE“ suteiks mums galimybę nukreipti tyrimų zondus į ašigalių regionus ir nematomąją Mėnulio pusę, kuri nebuvo ištirta per ankstesniąsias misijas. Duomenys apie seisminį Mėnulio aktyvumą yra labai svarbūs ruošiantis statyti jame nuolatinę bazę. Mums reikia žinoti, kokio atsparumo konstrukcijų reikės, kad ji galėtų atlaikyti tokius drebėjimus“, - pridūrė profesorius Crawfordas.
NASA yra paskelbusi apie savo planus iki 2020 m. Mėnulyje pastatyti nuolatinę bazę, kad į ją atvykstantys astronautai galėtų ruoštis būsimajam pilotuojamam skrydžiui į Marsą. Kinija ir Rusija taip pat planuoja misijas į Mėnulį. Šiuo metu Mėnulio tyrimų programas vykdo Indijos ir Japonijos zondai. Į naujas kosmines „lenktynes“ ketina įsijungti ir Europos Sąjunga: Europos kosmoso agentūra taip pat svarsto nuosavą Mėnulio tyrimų programą.
