Japonai jūrų dugne ieško retųjų metalų (0)
Japonija planuoja pradėti tyrinėti jai priklausančių jūrų dugną tikintis rasti ir išgauti retuosius Žemės elementus, kurie čia naudojami elektroniniams gaminiams gaminti. Taip tikimasi sumažinti stiprią ekonominę priklausomybę nuo iš Kinijos importuojamų resursų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonija taip pat bandys padidinti labai reikalingų energetinių resursų, tokių kaip nafta, dujos ir metano hidratas gavybą. Tokį projektą, tiksliau - bandomąją resursų žvalgybą - tikimasi įvykdyti iki 2018 metų.
Šiuo metu manoma, kad Japonija savo jūrų dugne turi nemažą gamtinių išteklių kiekį, tačiau kol kas jie neeksploatuojami dėl didelių povandeninės gavybos technologijos sukūrimo kaštų. Kaimyninė šalis Kinija yra vienas didžiausių pasaulio retųjų metalų tiekėjas. Šios medžiagos naudojamos puslaidininkinių įtaisų pramonėje bei hibridiniuose automobiliuose - būtent šios sritys yra pamatinės Japonijos ekonomikos dalys. "Visame pasaulyje mineralinių resursų poreikis didėja, o tai savo ruožtu kelia kainas", teigia vienas Japonijos vyriausybės pareigūnas. "Bendra Japonijai priklausančių vandenų teritorija bei išskirtinė šalies ekonominės zona daro ją šeštą pasaulyje pagal reikšmingumą, nepaisant mažo tautai priklausančio žemės ploto".
Planą patvirtinti ruošiamasi jau šį kovą, o pirmuosius darbus norima pradėti balandžio mėnesį. Preliminariais vertinimais, Japonija savo jūrų dugne be retųjų metalų turi aukso, kurio su dabartiniu jo suvartojimu pakaktų 5000 metų, ir metano hidrato, kurio pakaktų 100 metų. Metano hidratas - tai substancija, išoriškai primenanti ledą; prognozuojama, kad jo energetinis potencialas (kaip kuro šaltinio) yra labai didelis, tačiau kol kas mokslininkai tebekuria būdus kaip eksploatuoti šį išteklių.
Kol kas dar nežinoma, ar Japonijos planuose numatyta tyrinėti Rytinės Kinijos Jūros dalies tyrinėjimą - čia Japonija ir Kinija nesutaria dėl povandeninių dujų telkinių nuosavybės. Ginčai dėl šių telkinių pastaruoju metu ypač suintensyvėjo Kinijai nusprendus pradėti eksploatuoti telkinį, kuris Japonijos požiūriu buvo derybų objektas.