Lietuviai užpatentavo naują kovos būdą su kurmiais (Video) (27)
Atskirai pristatinėti kurmių turbūt nereikia niekam – ekologams ir gamtininkams tai švarios ir gyvybingos žemės indikatorius, na, o pievučių ir sodų šeimininkams – papildomas galvos skausmas. Jų išrausti žemės kauburėliai dažnai sodybų šeimininkus varo į neviltį, todėl ne atsitiktinai žinomi patys įvairiausi kovos būdais su šiais gyvūnėliais, tačiau nei vienas jų nėra labai ilgalaikis ar 100% garantuotas. Dabar du entuziastai lietuviai nusprendė įrodyti, jog egzistuoja pakankamai „civilizuotas“ ir svarbiausia ilgalaikis metodas, kuriuo galima "išprašyti" kurmius iš žaliuojančios pievutės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išradėjai pasakoja, jog kurmiarausiai yra tik maža jų rausiamų tunelių dalis. Jie reikalingi kvėpavimui ir perteklinei žemei išstumti. Na, o ištisas kurmių pasaulis slepiasi po žeme. Pasaulyje ir Lietuvoje yra žinoma daug kovos su kurmiais būdų iš kurių didelė dalis - nuodai. Apie kiek labiau tradicinius kurmių baidymo būdus pasakoja Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai Kristijono Jakubsono (tvdu.lt) parengtame video reportaže.
Atsikračius kurmių, bėdos pranyksta tik kuriam laikui - "gera vieta" ilgai neužsibūna "tuščia". Netgi išnuodijus visą kurmių šeimyną, jau kitą pavasarį ar netgi tą pačią vasarą atsikraustys nauji "gyventojai". Be to nuodai kenkia ne tik kurmiams, bet ir visai pievelei ir po ja esančiai ekosistemai.
Štai todėl matydami galimą nišą naujiems išradimams, iniciatyvos ėmėsi Aivaras Rudzis kartu su savo kolega Giedriumi Griciūnu. Šie entuziastai sugalvojo unikalią ir pakankamai ekologišką technologiją, nekenkiančią vietiniai žemės ekosistemai. Tiesa, ji nėra labai greitai ir paprastai pritaikoma, tačiau pasak išradėjų, bus efektyvi net 50 metų.
Kokia idėjos esmė? Maždaug 2-30 cm (priklausomai nuo dirvožemio ir reljefo) gylyje klojama speciali, padidinto tamprumo, poliamidinio pluošto medžiaga veikianti kaip siena kurmiams. Tačiau per ją vyksta pilnavertis ekosistemos gyvavimas - vandens dalybos, mažųjų dirvos "gyventojų" migracija.
Kadangi reikia perkasti visą pievelę, autoriai medžiagą įkloti po žeme siūlo pavasarį arba rudenį – tokiu atveju vasarą pradės atželti pasėta pievutė. Kiek technologija efektyvi realiai, pasakyti mes negalime, tačiau autoriai savo idėja tiki – jie netgi šį būdą užpatentavo ir ruošiasi dalyvauti parodose "RESTA 2009" (Litexpo parodų rūmai, Vilnius, balandžio 7-10 dienomis) ir "Individuali statyba ir renovacija" (Ledo arena, Klaipėda, Balandžio 22-25 dienomis).
Inovacijos kaip dažniausiai būna, yra gana reiklios investicijoms, todėl idėjos autoriai ieško ne tik būsimų klientų, norinčių atsikratyti kurmių, bet ir finansinių partnerių, galinčių paremti įvairiomis sąlygomis.
Na, o mus, aišku, labiausiai domina pati idėja ir jos įgyvendinimo detalės. Kai ką galima sužinoti technologijai skirtame internetiniame puslapyje www.popieva.lt, tačiau išlieka dar nemažai atvirų klausimų. Tad kaip jau įprasta šiais metais, skaitytojams siūlome nesidrovėti ir šio straipsnio komentaruose užduoti dominančius klausimus, į kuriuos žadėjo atsakyti technologijos sumanytojai. Iš būsimų klausimų ir jų atsakymų parengsime dar vieną, tik jau išsamesnį straipsniuką apie kurmius ir nuo jų „saugančią“ medžiagą.