Nemirtingos medūzos „okupuoja“ vandenynus (15)
Potencialiai nemirtingos medūzos, galinčios gyventi priešinga kryptimi (kaip filme „Keista Bendžamino Batono istorija“), „okupuoja“ pasaulio okeanus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip ir minėtame filme, nemirtingos medūzos iš suaugusio organizmo virsta į vaiko, tačiau, skirtingai nei filme, medūzos gali šį procesą pakartoti. Tiesa, šios „priemonės“ jos imasi tik kraštutiniais atvejais, rašoma „National Geographic“.
Suaugusi medūza (mokslinis pavadinimas Turritopsis dohmii) būna maždaug tokio pat pločio kaip žmogaus mažyčio piršto nagas. Šis organizmas pirmąkart atrastas 1883 metas Viduržemio jūroje, tačiau jos unikali savybė pastebėta tik 1990 metais.
Kaip tampama „nemirtingomis“?
Turritopsis dohmii dažniausiai dauginasi senamadiškai: sueinant su plūduriuojančia sėkla bei kiaušinėliais. Dažniausiai šios medūzos ir miršta senamadiškai.
Tačiau gręsiant badui, fizinei žalai ar esant kitoms krizinėms situacijoms, vietoj neišvengiamos mirties Turritopsis savo visas ląsteles transformuoja į ankstesnę būseną, teigia Maria Pia Miglietta, Pensilvanijos universiteto mokslininkė.
Medūza paverčia save į gniužulinę cistą, kuri išvysto į polipų koloniją. Po šios pirmos vystymosi pakopos pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų medūzų.
Šio proceso metu medūzos visiškai transformuojasi: raumenų ląstelės gali pavirsti nervinėmis ląstelėmis arba sėklomis ar kiaušinėliais.
Dėl belytės reprodukcijos polipų kolonija gali „pagaminti“ šimtus genetiškai identiškų medūzų.
Dėl šios unikalios savybės, padedančios pergyventi krizinį laikotarpį, Turritopsis po truputį „okupuoja“ vandenynų gelmes.
Medūzų vandenynuose daugėja
M. P. Migliettos tyrimas, publikuotas žurnale „Biological Invasions“, atskleidžia, kad Ispanijos, Italijos, Japonijos, Floridos (JAV), Panamos ir kt. valstybių vandenyse gyvenančių medūzų DNR yra identiškos.
Mokslininkai teigia, kad šitiek vienodų medūzų negalėjo taip plačiai pasiskirstyti po pasaulį vien keliaudamos vandenynų srovėmis.
M. P. Miglietta įtaria, kad medūzos gali prikibti prie ilgų distancijų krovininių laivų korpusų arba keliauja laivų balastiniame vandenyje (vanduo, suteikiantis laivams stabilumo ir, priklausomai nuo poreikių, įsiurbiamas arba išpumpuojamas iš laivų).
Dėl dar nežinomų priežasčių, nemirtingos medūzos įgauna kiek skirtingas formas. Medūzos, gyvenančios tropiniuose vandenyse turi tik 8 čiuptuvėlius, o medūzos vidutinio klimato juostose gali turėti 24 ar daugiau čiuptuvėlių.
Įdomu, kad tokia milžiniška medūzų populiacija iki šiol nebuvo užfiksuota.
Taip pat nežinoma, kaip šios medūzos paveiks ekosistemą, tačiau mokslininkai tikisi, kad šie organizmai padės gydyti vėžį arba kurti vaistus, gelbėjančius nuo priklausomybės narkotikams.
