L. Klimka. Pasitinkant astronomijos metus (0)
Vilniaus planetariume netrukus numatoma iškilmingai atidaryti Tarptautinius astronomijos metus. Tokiais 2009-uosius paskelbė UNESCO organizacija, primindama, kad mokslas – svarbų svarbiausia kultūros dalis. O kuo gi išskirtinė astronomija, kodėl būtent ši mokslo šaka pagerbiama ir plačiau pristatoma visuomenei šiemet?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilniaus planetariume netrukus numatoma iškilmingai atidaryti Tarptautinius astronomijos metus. Tokiais 2009-uosius paskelbė UNESCO organizacija, primindama, kad mokslas – svarbų svarbiausia kultūros dalis. O kuo gi išskirtinė astronomija, kodėl būtent ši mokslo šaka pagerbiama ir plačiau pristatoma visuomenei šiemet?
1609-aisiais įžymusis fizikas Galileo Galilei'us sukonstravo teleskopą ir juo iškart atrado daugybę nežinomų dalykų kosmose. Vėliau jis laikrodžiui pritaikė švytuoklę, tuo sukurdamas antrąjį būtiniausią prietaisą astronomijai.
Tačiau astronomija savo metus skaičiuoja dešimteriopai ilgiau.
Jau prieš 4 tūkst. metų, taigi dar akmens amžiuje, britų salose žmonės statydinosi megalitines – milžiniškų akmenų observatorijas–šventyklas. Jose būdavo atlikinėjami dangaus šviesulių: Saulės, Mėnulio, ryškesnių žvaigždynų kalendoriniai stebėjimai, taip pat ir kalendorinių švenčių apeigos. O egiptiečiai tuo metu jau suvokė, kad Sirijaus patekėjimas pranašauja Nilo potvynio pradžią.
Galima tarti, kad astronomija – tai pats seniausias mokslas civilizacijos istorijoje. O kartu ir pats moderniausias, nes per pastaruosius dešimtmečius pateikė daug naujienų apie gimtąją Saulės sistemą ir apie didžiąją Visatą. Akivaizdžiai bręsta naujosios kosmologijos tapsmas.
Kosmoso naujienos šiandien dažnai mirga žiniasklaidos puslapiuose, o internete – kaskart įdomesnis „dienos paveikslėlis“ iš naujausių astronominių tyrimų. Štai robotai tyrinėja Marsą ir Titaną, ieškodami kitokios gyvybės pėdsakų; ar gali būti įdomiau?
Didingas dangaus šviesulių spindesys jaudina ir jausmus, ir protą. Tikriausiai todėl, kad tūkstantmečiais žmogus stebėjo šviesulių judėjimą skliautu, stengdamasis suvokti, kas yra laikas ir erdvė, kas didžioji Visata, kas žmogus pasaulyje.
Visuomenės stereotipuose astronomai – tai mokslininkai romantikai. Jų žvaigždėtos naktys prie teleskopų, besigrožint slėpiningosios Visatos įdomybėmis... Tikrovė, deja, prozaiškesnė: šiandien astronomai žymiai daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterio, apdorodami stebėjimų rezultatus. O teleskopu po Visatos gelmes žvalgosi elektroninė akis. Ir net kometos ar asteroidai atrandami tyrinėjant nuotraukas.
Žinoma, ir šiandienos mokslininkams reikia kūrybinio įkvėpimo, reikia romantiško polėkio, svajonės pažinti, atrasti...
Vistik astronomija – išskirtinis mokslas. Tuo, kad formuoja pasaulėžiūrą, maitina filosofiją. Astronomų sukurtieji pasaulio modeliai žymėjo civilizacijos raidos etapus. Ne veltui didžiojo mąstytojo Imanuelio Kanto prasitarta: „Du dalykai nenustoja manęs stebinę visą gyvenimą: žvaigždėtas dangus virš galvos ir moralės dėsnis žmoguje“.
Kokios yra astronomijos ir Lietuvos sąsajos? Lygumų krašto vaikai tikrai pakeldavo akis į dangų: savi žvaigždynų vardai, savaip suskirstyti kalendorinėmis šventėmis darbai ir rūpesčiai.
Senų senovėje tai atlikdavo žyniai, alkų kalvose įsirengę nesudėtingus kalendorinių stebėjimų įtaisus. Įkūrus Vilniuje universitetą, astronomija jame dėstyta nuo pat veiklos pradžios. Tai buvo kosmologija, svarbi gamtos filosofijos dalis.
Nevengiama būdavo aptarinėti ir naujausias teorijas, pavyzdžiui, Koperniko heliocentrinę sistemą.
1753–siais profesorius Tomas Žebrauskas įkūrė observatoriją, suprojektavęs ir pastatydinęs ją virš senosios kolegijos pastato. Ji tapo vienu svarbiausių mūsų krašto mokslo židinių. Iš dabar veikiančiųjų vilniškė observatorija yra ketvirtoji Europoje. Nemenkas ir Vilniaus astronomų įnašas į pasaulinę mokslo raidą. Trumpai apibūdinant senosios observatorijos mokslinę veiklą, kaip ryškiausius pasiekimus galima iškelti šiuos: Martyno Počobuto atliktus Merkurijaus stebėjimus, įgalinusius apskaičiuoti jo trajektoriją; Jano Sniadeckio išmatuotus didžiųjų asteroidų Cereros, Vestos, Paladės ir Junonos orbitų parametrus, pirmuosius pasaulyje fotografinius Saulės dėmių tyrinėjimus, pradėtus Matvejaus Gusevo ir pratęstus Piotro Smyslovo.
Vilniaus astronomai prisidėjo ir prie krašto kartografavimo darbų, ir prie Žemės dienovidinio lanko matavimo. O visuomenei pateikdavo astronominių bei kitokių naudingų žinių populiariuose kalendoriuose. XIX a. viduryje observatorijoje subrandinta idėja leisti pirmąjį Rusijos imperijoje tiksliųjų mokslų periodinį žurnalą. Išties, Vilniaus observatorijos veikla – Lietuvos mokslo istorijos pasididžiavimas.
Gražios mokslo tradicijos šiandien tęsiamos Teorinės fizikos ir astronomijos instituto observatorijoje, įsikūrusioje Molėtų rajone ant Kaldinių kalvos, toli nuo miesto žiburių ir oro taršos.
Observatorijos pastatų kompleksą ten sudaro du stebėjimų bokštai, astronominis paviljonas, administracinis pastatas su biblioteka ir konferencijų sale. Stebėjimai atliekami trimis teleskopais; didžiausio veidrodžio skersmuo – 165 cm. Tai galingiausias instrumentas Baltijos šalyse, juo galima siekti ir Visatos pakraščius, tyrinėti tolimuosius galaktikų pasaulius. Mūsų astronomų, vadovaujamų profesoriaus Vytauto Straižio, sukurtoji daugiaspalvė fotometrinė metodika įgalina pagal spektrus klasifikuoti žvaigždes, nustatyti jų parametrus. Tyrinėjama ir mūsų galaktikos, nuo seno vadinamos Paukščių Taku, struktūra.
Greta observatorijos yra įsikūręs Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Tai unikali įstaiga, jai analogiškų kituose kraštuose nėra.
Etnokosmologija – tarpdisciplininė mokslo šaka, tyrinėjanti visas tautos sąsajas su žvaigždėtuoju dangumi. Ji aprėpia ir filosofines bei religines idėjas, ir astronomijos mokslo žinias nuo seniausių laikų iki dabar. Astronomijos metus Etnokosmologijos muziejus pasitinka įgavęs kosminį rūbą – modernių formų apdailą bei įsigijęs naują labai patogų ekskursantams teleskopą. Įvertinę tokio muziejaus unikalumą, nemenkas lėšas atnaujinimui skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Muziejaus durys lankytojams atviros dieną ir naktį, tiesa, tik žvaigždėtą.
Astronomijos metų proga netrūks renginių ir Planetariume, ir Observatorijoje. Astronomai mielai dalysis savo žiniomis su moksleivija ir visais besidominčiais mokslo naujienomis bei problemomis.
