Ugnies šėlsmas pasiglemžė jau beveik 180 pietrytinės Australijos dalies gyventojų gyvybes. Baiminamasi, kad aukų skaičius gali pasiekti 230.

„Iš dangaus ėmė kristi kibirkštys, o paskui mes pamatėme ugnies sieną, kuri ėjo mūsų link per mišką. Triukšmas buvo baisus, ir iš pradžių aš pagalvojau, kad girdžiu perkūnijos griausmą“, – pasakojo Kristoferis Barnsas iš Kingleiko miestelio. Savo liūdnais įspūdžiais bei nuogąstavimais su „Valstiečių laikraščiu“ pasidalijo Australijos lietuviai.

Žuvo namuose ir automobiliuose

Šeštadienį pietrytinėje Australijos dalyje prasidėję gaisrai akimirksniu apėmė teritoriją, prilygstančią visai Liuksemburgo valstybei. Liepsnos uždengė daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Po ilgos alinančios sausros žemė yra sausa kaip parakas, daugybė augalų išdžiūvę, ir liepsna, genama vėjo, milžinišku greičiu užkovoja vis naujas teritorijas.

Tądien, kai prasidėjo masiniai gaisrai, oro temperatūra buvo pasiekusi net 46°C. Liepsnos pirmiausia ėmė niokoti į šiaurės vakarus nuo Melburno esančias Viktorijos valstijos gyvenvietes. Žmonės, užklupti staiga išsiplėtusio gaisro, nuo ugnies bandė gelbėti namus arba sėdo į automobilius ir bandė išvykti iš nelaimės zonos. Tačiau išsigelbėti pavyko ne visiems – daugybė žmonių žuvo savo namuose arba greta jų, dešimtys sudegė automobiliuose. Daugybė žmonių, patyrusių nudegimus, atsidūrė ligoninėse. Kai kurie sužalojimai labai sunkūs ir teikiantys mažai vilties išgyventi.

Eukaliptų krašto nelaimė

Australijoje gyvenanti mūsų tautietė Elena Varnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Per tokius karščius gaisrai Australijoje yra natūralus reiškinys, tik šiemet jis įgavo stichijos mastą. Gaisrininkai Australijoje yra gerai parengti ir aprūpinti moderniausia įranga – gesintuvais, automobiliais, specialiais priešgaisriniais lėktuvais ir sraigtasparniais. Tačiau kovoti su stichija labai sunku dėl ypatingų Australijos gamtinių sąlygų. Čia auga gausybė eukaliptų. Jei užsidega jų masyvai, ugnis eina per kraštą kaip lavina. Kai kurie žmonės sakė, kad pastebėję gaisrą teturėjo dvi minutes sušokti į automobilį ir išvažiuoti, antraip būtų žuvę.“

Ponia Elena sakė, kad australai šią nelaimę sutinka susitelkę, tiesiog didvyriškai ramiai. Televizijos kanalai rodo nukentėjusiuosius. Žurnalistai kalbina nelaimės ištiktus žmones, tačiau šie nieko nekaltina (nei valdžios, nei gaisrininkų) ir net nesiskundžia. Viską priima kaip eukaliptų krašto nelaimę. Žmonės netgi dėkoja valdžiai, kuri skuba padėti nukentėjusiesiems parūpinti rūbų, patalynės, pastogę. Manau, kad ateityje vyriausybė suteiks žmonėms išties didelę paramą, padės atstatyti sudegusias gyvenvietes. Neabejoju, kad Australijos žmonės nepaliks vieni kitų nelaimėje – čia gilios tarpusavio pagalbos, labdaros tradicijos. Per daugelį metų mes esame patyrę australų geraširdiškumą“, – teigia Elena Varnas.

Prašo nepamiršti šuniuko

„Mano vaikučiai labai nusiminę. Dukrelės draugės pusseserė žuvo. Mano aštuonerių metų sūnelis Robertas bijo, kad ir mes turėsime bėgti iš namų. Vaikas jau netgi svarsto, kokius žaislus reikės paimti, ir prašo, kad neužmirščiau paimti šuniuko. Planuoja, kad, jei teks palikti namus, eisime gyventi pas lietuvę močiutę, nes jos gaminamas maistas skanesnis. Laimė, iki šiol pas mus, atrodo, saugu“, – pasakojo kita mūsų tautietė – Loreta Čižauskaitė-Tigani. Ji sakė, kad žmonės bėga iš miestelių, kuriems gresia nelaimė. Kariuomenė padeda policijai reguliuoti eismą, kad nesusidarytų pražūtingi kamščiai, pabėgėliams stato palapinių miestelius, dalija maistą.

Ugnis aplenkė lietuvio namus

Australijos lietuvė Marija Augustinienė mums pranešė, kad liepsnos siautėja vos 40 km nuo Melburno, turinčio beveik 4 milijonus gyventojų. „Šioje situacijoje neliko abejingų. Plaukia pinigai į atidarytas specialias sąskaitas, kuriose sukauptos lėšos bus skiriamos nukentėjusiesiems šelpti. Lietuvių tarp nukentėjusiųjų lyg ir nėra. Ugnis aplenkė Augustino Stupuro namus, nors liepsnos siautėjo vos už kilometro. Jo šeima buvo labai susirūpinusi“, – sakė ponia Marija.

Kai kurios Viktorijos valstijos gyvenvietės dabar atrodo kaip po baisaus karo. Sudegė gyvenamieji namai, mokyklos, bažnyčios, daug kur randami apdegę žmonių kūnai. Kraupų vaizdą papildo tūkstančių žuvusių naminių gyvulių lavonai. Jau dabar Australijos vyriausybė skelbia, kad bus skirta lėšų atstatyti ištisas sudegusias gyvenvietes.

Masinė žmogžudystė

Australijos premjeras Kevinas Rudas patvirtino, jog policija turi duomenų, kad bent dalis gaisrų buvo sukelti tyčia. „Niekaip kitaip to nepavadinsi – tik masine žmogžudyste“, – sakė jis. Šalies specialiosios tarnybos pradėjo ikiteisminius tyrimus. Jau nustatyti kai kurie įtariamieji, kuriems veikiausiai bus pateikti kaltinimai masine žmogžudyste.

Kaip informuoja Elta, Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje dviem asmenims jau pateikti kaltinimai sukėlus gaisrus. 31 metų vyras kaltinamas sukėlęs gaisrą Pyts Ridže, į šiaurę nuo Sidnėjaus, kurio metu išdegė apie 200 hektarų krūmynų. Pirmadienį kaltinamasis stos prieš teismą. 15 metų berniukas kaltinamas padėjęs smulkų sprogmenį, kuris tapo nedidelio brūzgynų gaisro priežastimi Mėlynuosiuose Kalnuose netoli Sidnėjaus. Jis prieš teisėją stos kitą mėnesį. Per šiuos gaisrus žmonių aukų išvengta, tačiau policija įtaria, jog ir didelių gaisrų Viktorijos valstijoje kaltininkai yra padegėjai. Valstijos policijos komisarės Kristinos Nikson teigimu, visos gaisravietės bus laikomos nusikaltimo vietomis, kur bus bandoma išsiaiškinti, ar gaisrus sukėlė padegėjai.

„Padegėjai yra teroristai, ir mes su jais elgsimės atitinkamai“, – sakė Pietų Australijos valstijos vyriausybės vadovas Maikas Renas. Anot jo, ir iki šios nelaimės kasmet vidutiniškai penktadalis gaisrų valstijoje kildavo dėl tyčinių padegimų.

Pietuose – gaisras, šiaurėje – potvynis

Kol Australijos pietryčius niokoja nepakeliami karščiai ir gaisrai, šalies šiaurėje praėjusią savaitę be perstojo lijo. Kilo potvyniai, užlieję daugybę ūkių didžiojoje Kvinslendo valstijos dalyje. Potvynio zonoje yra daugiau nei 3 tūkstančiai namų. Užlietas Inisfeilo miestas.

Mokslininkai rekordinius karščius Australijoje sieja su klimato pokyčiais. Nuo 1950 m. vidutinė metinė temperatūra Australijoje pakilo beveik 1°C. Jei pasaulis nesiims skubių veiksmų stabdant visuotinį atšilimą, iki 2050 metų vidutinė temperatūra padidės dar daugmaž 2,2°C. Sausrų ir jas lydinčių masinių gaisrų tikimybė, pasak mokslininkų, dar labiau išaugs.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Manvydas Vitkūnas

Komentarai (10)