Švedijos jūrų biologai bando įminti Baltijos jūroje aptiktos naujos rūšies mįslę. Iš pradžių jie buvo padarę išvadą, kad tai – grobikiška pseudomedūzų rūšis.

1999 m. Amerikinis šukuotis pasiekė Kaspijos jūrą, kur išnaikino apie 75 proc. zooplanktono ir suardė visą Kaspijos maisto grandinę. 2006 m. amerikinis šukuotis pirmą kartą buvo pastebėtas Šiaurės jūroje, o 2006 m. spalio 17 d. – ir vakarinėje Baltijos dalyje. Didžiausias užfiksuotas jų paplitimas Baltijoje siekė iki 100 gyvūnų viename kubiniame metre. 2007 m. amerikiniai šukuočiai buvo aptikti į rytus nuo Gotlando duburio.

Pasak Švedijos mokslininkų, amerikinis šukuotis žmogui nėra pavojingas. Didžiausią nerimą jiems kėlė tai, kad ši invazinė rūšis, anksčiau niekuomet nematyta šiaurinėje Europos dalyje, gali pakeisti visą Baltijos regiono ekosistemą. Amerikinis šukuotis minta planktonu kaip ir žuvys, yra hermafroditas ir gali pats apsivaisinti, sparčiai dauginasi ir yra labai atsparus.

„Mes buvome labai nustebinti, kai genetiniai tyrimai atskleidė, kad visi jūroje paimti šių gyvūnų pavyzdžiai buvo "Mertensia ovum" – čiuopikliniai šukuočiai, visiškai kita rūšis“, - sakė Stokholmo universiteto sisteminės ekologijos katedros docentė Elena Gorokhova.

Pasak jos, "Mertensia ovum" yra Arkties vandenyne plačiai paplitusi rūšis, niekad anksčiau nepastebėta Baltijos jūroje. Mokslininkės teigimu biologus galėjo suklaidinti abiejų rūšių morfologija.

„Gera žinia yra ta, kad nepasitvirtino ankstesni būgštavimai, jog amerikinis šukuotis galėjo Atlantu pasiekti Baltijos jūrą“, - pabrėžė E. Gorokhova. Švedijos mokslininkai iš pradžių manė, jog ši invazinė rūšis į Europos šiaurinę dalį pateko iš Švedijos į Nyderlandus kursuojančiais krovininiais laivais.

Kita vertus, dabar jūrų biologams reikės išsiaiškinti galimą arktinių čiuopiklinių šukuočių poveikį Baltijos ekosistemoms, jei ši rūšis čia paplistų. Šios rūšies gyvūnai suaugę būna iki 15 cm dydžio, gyvena apie 1 metus, minta įvairiais vėžiagyviais.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (2)