N. Samalavičius. Storosios žarnos vėžys – mokestis už civilizaciją (2)
VU Onkologijos instituto vadovas N. Samalavičius teigia, kad Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta 1000 žmonių, o susirgimų kasmet daugėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
I ar II stadijos ją išgydyti galima daugiau nei du trečdalius ligonių, o ir šiandien apie 60 procentų ligonių ši liga diagnozuojama III–IV stadijos. Apie šios ligos profilaktiką lrt.lt kalbino Vilniaus universiteto Onkologijos Instituto vadovą profesorių daktarą Narimantą Evaldą Samalavičių.
Ar galima sakyti, kad storosios žarnos vėžys – tai mokestis už civilizaciją?
Iš tiesų, kokie yra visi faktoriai, veikiantys susirgimų storosios žarnos vėžiu gausėjimą, nežinome, bet faktas tas, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse juo sergama gerokai dažniau, nors šiuo susirgimu sergančiųjų skaičiaus didėjimas yra ir pasaulinė tendencija. Tad tikrai galima teigti, kad tai mokestis už civilizaciją.
Kiek yra Lietuvoje tokių ligonių?
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o nuo storosios žarnos vėžio kasmet miršta apie 1000 žmonių.
Ši liga pasižymi tuo, kad iš pradžių sunku nustatyti jos simptomus. Ko reikia, kad gydytojai galėtų anksčiau šią ligą diagnozuoti?
Lietuvoje storosios žarnos vėžys apie 60 procentų atvejų diagnozuojamas III ir IV stadijos – pavėluotai. Tai lemia slapta ligos eiga, pavėluotas ligonio kreipimasis bei specialistų ir specifinių tyrimų trukūmas kiekvienam mūsų šalies gyventojui.
Vadinasi, turime šviesti visuomenę apie šią ligą ir jos simptomus, kad asmenys pajutę pirmuosius ligos simptomus, nedelsdami kreiptųsi į specialistą ir nebandytų gydytis patys, bandydami atspėti ligą. Turime tobulinti sveikatos apsaugos sistemą, mažindami eiles ir didindami trūkstamų specialistų skaičių. Kadangi ligos eiga slapta, turime turėti šalyje patikros programa – ankstyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą.
Ar ši liga yra tik pagyvenusių žmonių liga?
Taip. Su amžiumi tikimybė susirgti šia liga didėja. Tačiau nemaža dalis serga jauname amžiuje, tad neretas mūsų pacientas yra ir 40 ar 50 metų sulaukęs žmogus. Kuo ilgiau žmonės gyvena tam tikroje visuomenėje, tuo didesnis ir susirgimų storosios žarnos vėžiu susirgimų skaičius.
Kokios priežastys lemia šios ligos atsiradimą?
Kaip minėjau, yra visa daug faktorių. Svarbus genetinis polinkis (nustatomas iki 15 procentų žmonių, susirgusių šia liga), dieta (vadinamoji vakarietiška dieta – daug raudonos mėsos, mažai skaidulinio maisto), antsvoris, mažas judrumas ir kita.
Kaip galima jos išvengti?
Galima išvengti tik taikant profilaktinius tyrimus. Viena kryptis galėtų būti asmenys, kurių rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra didesnė: tai tokie, kurių šeimose buvo šios ligos atvejų, sergantys storosios žarnos polipais, uždegiminėmis žarnyno ligomis. Vidutinė rizikos grupė – kiekvienas šalies gyventojas, sulaukęs 50 ir daugiau metų. Nesant jokių simptomų, visus reikėtų tirti kasmet atliekant vadinamąjį slapto kraujo testą išmatose, o jei jis teigiamas, nukreipti specifiniam žarnyno tyrimui – kolonoskopijai.
Ar valstybė tinkamą dėmesį teikia šiai problemai?
Valstybė stengiasi skirti dėmesį, bet jis nėra pakankamas. Ligoniams, sergantiems pažengusiu storosios žarnos vėžiu, reikalinga antros eilės chemoterapija, biologinė terapija, ir ne visi pacientai, kuriems to reikėtų, respublikos masteliu tokį gydymą gauna.
Sveikatos apsaugos ministerijoje jau, ko gera, prieš metus ekspertų komisijos parengta storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa yra iki šiol nepatvirtinta ir nevyksta – o juk pagal vakarietišką tokių programų patirtį galime drąsiai teigti, kad kasmet Lietuvoje galėtume išgelbėti iki 300 gyvybių!
