Mokslininkai aptiko 200 mln. metų amžiaus rentgeno pulsarą (14)
Pasitelkę kosminę rentgeno spindulių observatoriją Chandra mokslininkai aptiko vienišo pulsaro PSR J0108-1431 rentgeno spinduliuotę. Nors pulsarai apskritai gana retai pastebimi, tačiau šis be visa ko yra tikrai neeilinis pavyzdys – jis bent 10 kartų senesnis už kitus, iki šiol atrastus rentgeno pulsarus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas gi yra pulsaras? Įsivaizduokite likimą stambios žvaigždės, viršijančios Saulės dydį kelis kartus. Jos branduolyje vyksta neįtikėtinos galios termobranduolinės reakcijos, pamažu eikvodamos paskutinius vandenilio likučius. Kuomet vandenilis pagaliau pasibaigia, žvaigždė liaujasi spindėti, o jos apvalkalas staiga išsiplečia – įvyksta taip vadinamas supernovos sprogimas.
Po to aktyviai įsijungia gravitacijos jėgos – jų veikiamos likusios žvaigždės medžiagos susitraukia iki dešimčių kilometrų skersmens branduolio. Susidarantis spaudimas tokio branduolio viduje yra sunkiai suvokiamas – medžiagos tankis artėja prie atomo branduolio tankio ir kolosalios gravitacijos, o paskui ir spaudimo jėgos veikiama medžiaga ima keisti savo pavidalą. Susidaro taip vadinama neutroninė žvaigždė – net ir kelių puodukų jos branduolio medžiagos masė viršys Everesto kalnų masę.
Kai kurios neutroninės žvaigždės periodiškai spinduliuoja didelio kryptingumo plačiajuosčius impulsus – pasiekiamas radijo, optinis, rentgeno ir net gama spindulių diapazonas. Tokias neutronines žvaigždes mokslininkai vadina pulsarais. Jos labai greitai sukasi ir būtent sukimosi jėga, mokslininku nuomone, sukuria spinduliavimui reikalingą energiją.
Dabartinis mokslininkų aptiktas pulsaras pagal savo amžių yra tikras „senolis“ – mokslininkai mano, jog jam ne mažiau kaip 200 milijonų metų. Ir tai bent 10 kartų didesnis amžius už seniausius mokslui žinomus rentgeno pulsarus.
Slepiasi jis palyginus netoli – mūsų gimtojoje galaktikoje už 770 šviesmečių nuo Saulės. Gali kilti klausimas, kaip gi šio artimo objekto niekas nepastebėjo anksčiau. Žinoma, jog pastebėjo – dar 1994 metais grupė radijo astronomų aptiko šį spindulių šaltinį. Iš pradžių buvo manoma, jog tai įprastinis radijo bangų pulsaras, kuris ilgainiui mokslui buvo įdomus tik tuo, jog tai galėjo būti mums artimiausia neutroninė žvaigždė. Ir tik dabar, jau pasibaigus didžiajam susidomėjimui, mokslininkai aptiko, jog šis pulsaras skleidžia ne tik radijo bangas, bet ir rentgeno. O tai jau verčia į jį žvelgti žymiai pagarbiau – vien jau dėl solidaus amžiaus, kokiu nepasižymi nei vienas iki šiol žinomas rentgeno pulsaras.