Černobylio avarija gyvūnams padarė didesnę įtaka, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio  (9)

Spinduliuotė padarė didesnę įtaką gyvūnams, gyvenantiems netoli Černobylio atominės elektrinės, nei anksčiau manė mokslininkai, rodo tyrimas, kurį atliko Prancūzijos nacionalinis mokslo tyrimų centras.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiantis Prancūzijos mokslininkų gautais duomenimis, kamanių, drugių, vorų, žiogų ir kitų bestuburių užkrėstoje teritorijoje yra mažiau nei kitose vietose dėl aukšto spinduliuotės lygio, likusio po Černobylio atominės elektrinės katastrofos prieš daugiau kaip 20 metų. "Tai pirmasis tyrimas, atliktas siekiant išsiaiškinti, kokios įtakos avarija turi gyvūnijai", pranešė vienas tyrėjų Andersas Moelleris (Andersas Mėleris). Palyginę skaičius, kiek yra gyvūnų, gyvenančių radioaktyviose zonose ir mažiau užkrėstuose ruožuose, mokslininkai nustatė, kad kai kurių rūšių gyvūnų užkrėstose teritorijose dabar beveik nebeliko. "Yra zonų, kur vienam kvadratiniam metrui tenka 100 gyvūnų, - sakė A.Moelleris. - O yra vietų, kur viename kvadratiniame metre tėra tik vienas. Tai pasakytina apie įvairias rūšis". Tyrimai parodė, kad gyvūnai, gyvenantys netoli atominio reaktoriaus, turi daugiau įvairių defektų: pavyzdžiui, pasikeitė spalva ir neteisingai auga galūnės. "Paprastai nesveiki gyvūnai greitai tampa grobiu, nes sunku skristi, turint skirtingo ilgio sparnus", - pranešė A.Moelleris. Šie duomenys prieštarauja nuomonei, kad ekologinė padėtis Černobylyje stabili. 2007 metais Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasirašė įsaką, kuriuo remiantis teritorija aplink Černobylio AE paskelbta draudžiamąja zona. Tai reiškia, jog turistai į šią zoną neįleidžiami, tačiau mokslininkai gavę specialius leidimus turi galimybę tyrinėti apylinkes. Atliekant pirmuosius ir kiek vėlesnius šios vietovės tyrimus nebuvo atsižvelgiama į tą faktą, kad gyvūnų kartos augo, kai čia nebebuvo žmonių, pažymėjo A.Moelleris. Tai reikia atminti, kuomet pasakojama apie didelę laukinių gyvūnų populiaciją, klaidžiojančią po draudžiamąją zoną. Nesenai visame internete buvo pasirodžiusios publikacijos, kaip po Černobylio apylinkes vaikščiojo naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas Ronas Popeskis kartu su fotografu baltarusiu Vasilijumi Fedosenku ir gidu Grigorijumi Sysu – jų atsiliepimai nuteikė labai pozityviai. Pasivaikščiojimo metu žurnalistai stebėjosi , jog šernai, kurie į medžioklę paprastai traukia esant prieblandai, šiose vietovėse jaučiasi tikri šeimininkai. Vidury dienos vaikštinėja apleistų kaimelių gatvėmis, rausiasi soduose ir šniukštinėja po tuščius fermų pastatus. Briedžiai ganosi pamiškėse tarsi karvės, bėgioja miško keliukais.„Briedžiai yra labai smalsūs padarai“, - pasakojo Grigorijus Sysas, gamtininkas, kuris mėgsta stebėti vis dar radioaktyvaus miško gyvenimą. „Jie norės į mus pasižiūrėti kelias minutes, o tik po to pasileis į tankmę“, - aiškina jis. „Pamatysi, jie kiek pabėgės, o po to sustos“, - sako G.Sysas, rodydamas į jaunų briedžių porą. Šiose vietose be briedžių bei šernų dar yra apie 300 vilkų. „Vilkas yra labai protingas ir gudrus žvėris. Jis užsitarnauja bet kokio varžovo pagarbą, - pasakoja gamtininkas, - vienu metu juos medžiojo šimtais, kiekvienai progai pasitaikius. Šaudė net iš malūnsparnių. Bet jie prisitaikė ir išgyveno“. Dabar žudyti vilkus uždrausta - galima nušauti tik kelis mokslinių tyrimų tikslams. Dėl to vilkai įsitvirtina apleistuose miškuose ir lankose, nors už „atskirties zonos“ esantys ūkininkai vis dažniau ima skųstis dėl vilkų antpuolių. Dviejų kaimų gyventojai tikina matę vilkus gatvėse, o viena moteris tapo žvėrių auka. Laisvai klajojantys šernai lenda į stumbrų ganyklas ir uostinėja šėryklas. „Žiemą mes čia šeriame stumbrus. Užuodę maistą greitai prisistato ir šernai - jie irgi nori gauti savo dalį“, - pasakoja G.Sysas. Pasak jo, labai smagu stebėti, kaip ėdantys stumbrai į šalis vaiko šernus. Gidai teigia randantys ir nemažai meškų bei lūšių pėdsakų. Šios gyvūnų rūšys Baltarusijoje yra saugomos. Gamtos stebėtojai pripažįsta, kad dėl permainų kai kurios rūšys visai išnyko. Pavyzdžiui, baltasis gandras, mėgstantis žmonių draugiją, neapsikentė tokios nykynės ir patraukė ieškoti gyvenamų sodybų. Tačiau jo giminaitis juodasis gandras, lizdą sukantis miškų tankmėje, mėgaujasi tokia ramybe ir vienatve. Pasitaiko ir naujakurių. Jūrinis erelis - didžiausias erelis Baltarusijoje. Šis paukštis laikosi nuošaliai nuo žmonių, todėl pamatyti jį gyvą labai sunku. G.Sysas sako radęs penkis jūrinio erelio lizdus. Tai, anot jo, rodo, kad vietovė idealiai tinka paukščiams. Kai kurie paukščiai čia ir žiemoja - žuvies pilni ežerai ir tvenkiniai jiems leidžia sočiai gyventi žiemą.

Tokie pasakojimai apie turtingas gyvūnijos apylinkes suformuoja įspūdį, jog branduolinės jėgainės avarija padarė pakankamai trumpalaikę žalą. Todėl pastaroji Prancūzijos nacionalinio mokslo tyrimų centro detali gyvūnijos analizė yra labai vertinga – ji atskleidžia tas regiono paslaptis, kurios plika akimi nė nepastebimos. Tyrėjai daugiausia tyrė teritoriją 30 km spinduliu aplink reaktorių, nors radioaktyvūs krituliai iškrito didžiojoje Rytų Europos dalyje.

Priminsime, jog 1986 metais sprogus Černobylio AE ketvirtajam energijos blokui, radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užteršta didelė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorija, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti persikelti gyventi į kitus regionus. Kiek yra žmonių, kurių mirtis vienaip ar kitaip susijusi su šia katastrofa, tiksliai nenustatyta. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žuvo apie 9 tūkst. žmonių, o "Greenpeace" mano, kad netrukus žuvusiųjų skaičius pasieks 93 tūkst. žmonių.

Taip pat nėra nustatytos ir tikslios avarijos priežastys. Apie pagrindines hipotezes mes jau rašėme, tad nebesikartosime.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai (9)