Jeigu reiktų surasti dabar gyvenantį pavojingiausią plėšrūną, visų pirmą jo reiktų ieškoti vandenynuose – tokiu plėšrūnu tituluojama didysis baltasis ryklys. Prieš šimtus milijonų metų šį „garbingą“ titulą neabejotinai turėjo nesenai mokslininkų atrastas vandenynuose gyvenęs dinozauras, kurio fosilijos pagaliau baigiamos tyrinėti ir mokslininkai jau piešia įspūdingas grobuonio galimybes.

Priminsime, jog tai ta pati istorija apie Arkties vandenyne esančiame Špicbergeno salyne (Svalbardo salų grandinėje) surastus didžiulius fosilijų klodus. Radimvietė aptikta dar 2006 metais ir ji tapo tikru paleontologu „rojumi“ – čia aptikta apie 20 000 įvairiausių skeletų fragmentų.

Tarp daugybės daugiau ar mažiau suirusių kaulų mokslininkai aptiko milžiniškų gabaritų kaukolę su įspūdingais dantimis. Vaizduotėje atkūrę jo išvaizdą, mokslininkai ilgai nelaukę gyvūną pakrikštijo „Monstru“ (The Monster). Po pirminės analizės paaiškėjo, jog tai pleozauras, kurio galimas dydis buvo tikslinamas keletą kartų - pirmą kartą, kuomet mokslininkai pranešė apie Monstro radybas, jie spėjo, jog surastos fosilijos ilgis siekia 8 metrus. Vėliau aptiktos kitos liekanos šį skaičių padidino iki 12 metrų. Dar vėlesni radiniai leido spėti, jog ilgis nuo nosies iki uodegos galo siekė ne mažiau kaip 15 metrų. Panašu, jog tai bus tikrasis milžiniško grobuonio, plaukiojusio po pasaulinius vandenynus prieš 147 milijonus metų, dydis.

Dabar jau neabejojama, jog iš visų mokslui žinomų plėšrūnų tai buvo pats pavojingiausias ir stipriausias padaras, gerokai pralenkęs net ir garsųjį Tiranorauzą. Ir tame nėra nieko keisto – 15 metrų ilgio pabaisa svėrė apytiksliai 45 tonas, o aukas sučiupdavo galingais nasrais, nusagstytais 30 centimetrų ilgio dantimis. Žandikauliai auką sugebėdavo suspausti milžiniška 15 tonų jėga – ne kiekvienas šiuolaikinis metalo apdirbimo presas turi tokią jėgą.

Nekeista, jog po pirmųjų radybų mokslininkai plėšrūną pakrikštijo „Monstro“ vardu. Tačiau mokslinei klasifikacijai toks vardas nelabai tinkamas, todėl dabar jis oficialiai pervadintas „Predator X“ vardu.

Be to, mokslininkai jau planuoja paskutinių metų tyrimų duomenis publikuoti moksliniuose žurnaluose – ten pat bus pateikta daugiau informacijos ir apie Predator X. Kai kurios jo ypatybės paviešintos Oslo Gamtos istorijos muziejaus (Naturhistorisk Museum) spaudos pranešime.

Mokslininkus nustebino grobuonių plaukmenys. Paskaičiavus jų hidrodinamines savybes, mokslininkai priėjo išvados, jog normaliam plaukimui būtų pilnai pakakę dviejų plaukmenų. Tačiau kažkodėl jų buvo keturi. Atlikti eksperimentai parodė, jog dvi plaukmenų poros leisdavo pasiekti įspūdingą startinį pagreitį – tai buvo mirtinas netikėtumas grobiui.

Tokio grobuonio atradimas neabejotinai sudomino ne tik mokslo pasaulį, bet ir plačiąją visuomenę. Tad nieko keisto, jog televizijos kanalas History Channel ėmė kurti dokumentinį filmą apie Predator X. Kol filmas dar ruošiamas, kanalo puslapyje galima susipažinti su esama moksline medžiaga apie plėšrūną.

Geriausiai masinį susidomėjimą radiniu atskleidžia šis stilizuotas dokumentinio filmo reklaminis klipas – nejučia kyla minčių apie įžangą į tikrą Holivudinį filmą. Kodėl gi ne – Holivudas Tiranorauzą jau išgarsino, kodėl to paties negalėtų padaryti ir su Predator X?

Komentarai (10)