Vaivorykštė, kuri gali skraidyti - jų liko tik 2000
(10)
Įspūdingasis vaivorykštinis kikilis (angl. Rainbow Finch) randamas Australijoje, tačiau laisvėje jų yra likę tik apie pora tūkstančių. Nors siekiant išsaugoti šiuos paukščius dedamos didelės pastangos, rūšies išlikimas daugiausia priklausys nuo to, ar jie sugebės išgyventi savo natūralioje aplinkoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Vaivorykštinio kikilio (kartais dar vadinamo Guldo kikiliu) išvaizda tarsi primena išgalvotą gyvūną arba balandžio pirmosios progai skirtą nuotraukos maketą. Spalvos atrodo per ryškios, o kiekvienas ryškus atspalvis užsibaigia staigiai, pereidamas į kitą spalvą, laukinėje gamtoje gyvenančiam gyvūnui atrodančią lygiai taip pat per daug "rėksmingai".
Paukštis randamas Australijoje, tačiau jei jiems nepavyks išgyventi savo natūralioje aplinkoje, likusiems rūšies atstovams teks prisijungti prie sėkmingai nelaisvėje gyvenančių giminaičių.
Vaivorykštinio kikilio istorija yra beveik tokia pat įdomi kaip ir jo spalvotas apdaras. Jį atrado ornitologas John'as Gould'as, kuris paukštį pavadino ne savo, o žmonos garbei "Ledi Guld kikilis" (angl. Lady Gouldian Finch). Vėliau pirmoji pavadinimo dalis buvo tiesiog "pamiršta", galbūt dėl per ilgo pavadinimo, arba dėl to, kad misis Guld neturėjo realaus ledi titulo. Pats Guld'as vėliau taip pat buvo pamirštas, tiek Australijoje, kur jis 1840 metais atrado šį paukštį, tiek pasaulinėse ornitologų draugijose. Tačiau būtent dėl jo darbų buvo išskirta kikilinių paukščių grupė, kai tuo tarpu pats Darvinas manė, kad jo Galapagų salose surinkti pavyzdžiai buvo kitų paukščių rūšių atmainos.
Guldo kikilis randamas Australijos šiaurinėje dalyje ir mėgsta gyventi atvirose lygumose su aukštais medžiais, greta vandens telkinių. Pavyzdžiui, auginant juos nelaisvėje vandenį būtina keisti kasdien.
Laisvėje gyvenančių šios įspūdingos rūšies atstovų skaičiaus mažėjimą lemia daugelis priežasčių. Žinoma, dalį kaltės tenka prisiimti ir žmogui, kadangi būtent dėl jo veiklos pakito jų gyvenamoji aplinka ir sumažėjo jos plotai. Populiacijai žalingą poveikį taip pat padarė ligas platinantis erkinis parazitas. Be to, šie paukščiai neturi galimybės pasislėpti nuo plėšrūnų ir jų spalvingumas grobuonis vilioja gerokai daugiau nei ne tiek spalvingi jų giminaičiai. Galiausiai jų skaičiui neigiamą įtaką turėjo pastaruoju metu Australijoje siautėję gaisrai.
Nors šalyje vykdoma programa, skirta vaivorykštiniais kikiliais apgyvendinti tas vietoves, kur jie anksčiau buvo paplitę, kol kas ji yra nesėkminga. Tačiau nepaisant nesėkmių ji tebėra tęsiama. Nežiūrima ir į skeptikų nuomonę, kurie mano, jog išnykus rūšiai ekosistema pakinta taip, kad rūšį sugrąžinti atgal yra nepaprastai sudėtinga.
Tačiau yra ir gerų žinių. Nors tikslios informacijos apie nelaisvėje laikomų šių paukščių skaičių nėra, prognozuojama, kad jų ten gali būti šimtai tūkstančių. Dėl savo spalvos vaivorykštinis kikilis yra labai populiarus naminis paukštis, tačiau būtų gaila, jei jo išlikimas ateityje priklausytų vien tik nuo gyvūno laikymo narveliuose.