Prieš keletą dešimtmečių prasidėjusi DNR era vis labiau keičia suvokimą apie sveikatą bei gydymo metodus. Pastaruoju metu populiarėja vadinamoji asmeninė medicina, kai liga gydoma ne remiantis bendromis žiniomis apie ją, o taikantis prie konkretaus individo.

Anot prof. Vaidučio Kučinsko, prognozuojant konkrečią ligą, reikia analizuoti kiekvieną atsakingą geną. Ir jeigu jis pakitęs, anksčiau ar vėliau liga pasireikš. Skamba baugiai. Anksčiau sakydavome: „Dievo lemta“. Laikai pasikeitė, lemtis – ne?

Genai lemia net žaizdos gijimą

Apie tai, kad už kiekvieną žmogaus požymį atsako konkretus genas, prabilta daugiau nei prieš 100 metų, kai galimybių juos tyrinėti dar nebuvo. Tačiau tikrasis perversmas, pažymėjęs naują mokslo erą, įvyko 1953 m. balandžio 25-ąją. Būtent šią dieną buvo paskelbtas DNR molekulės struktūros modelis.

Lygiai po 50 metų, 2003-iais, daugybės mokslininkų bendro darbo dėka buvo paskelbta žmogaus genomo seka. Šis atradimas iš esmės pakeitė žmonijos gyvenimą. Nuo tų metų balandžio 25-oji kasmet minima kaip Tarptautinė DNR diena. Šiemet pirmą kartą ji buvo minima ir Lietuvoje.

„Žiniasklaidoje ne visada girdime tai, kas realiai įrodyta mokslu. Galvoje netelpa, kaip galima kalbėti vien apie vaiduoklius, gydymą per atstumą, ekstrasensinius sugebėjimus. Populiarinamos ne mokslo žinios, ne tai, kas įrodyta, o mąstymas, kuris buvo netgi ne prieš tris tūkstančius metų, tuomet žmonės mąstė pozityviau, o pačiais tamsiausiais viduramžiais.

Žinoma, galima teisintis, kad duodama tai, ko reikia žmonėms. Tačiau klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis, amžinas“, - per DNR dienos minėjimą svarstė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.

Taigi kas įrodyta mokslo? Ogi kad visas žmogaus gyvybines funkcijas praktiškai lemia nematomų ląstelių derinys. Kiek žmogus turi genų, niekas tiksliai nežino. Tarkime, kiekvienoje lytinėje ląstelėje jų yra apie 30 tūkstančių, kitose gali būti net dukart daugiau, nes kiekvienas genas, išskyrus Y chromosomą, turi savo porą. Tiesa, funkciškai svarbūs genai sudaro tik 1,5 proc. viso žmogaus genomo. Būtent nuo jų priklauso paveldimos ligos. Likę genai taip pat nėra balastas, tačiau dėl jų funkcijų vis dar diskutuojama.

Žmogaus genomas per jo gyvenimą nesikeičia, tačiau genetiniai pokyčiai vienoje ląstelėje gali vykti. Dėl to žmogus suserga, pavyzdžiui, vėžiu. Jau žinoma, kad vėžiui turi įtakos įvairūs aplinkos veiksniai – mityba, radiacija, rūkymas, bet polinkis juo sirgti – paveldimas. Taip pat genai lemia, kad vienas žmogus labiau atsparus aplinkos poveikiui, o kitas – mažiau. Nuo jų priklauso polinkis sirgti peršalimo ligomis, tuberkulioze, kadaise siautusiu maru, raupsais, savaiminiai persileidimai ar kūdikių mirtys.

Tiesa, kad žmogus susirgtų vėžiu, anot mokslininkų, turi įvykti net 10 mutacijų. Bet yra retų ligų, kuriomis tikrai susirgs žmogus, paveldėjęs tam tikrą mutaciją. Vienos ligos pasireiškia iš karto, kitos – sulaukus 10, 20, 40 ar daugiau metų.

„Visos patologinės būklės, netgi tokie dalykai, kaip gijimas po traumos, vienaip ar kitaip susijusios su žmogaus genomu. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi lemia 300-400 genų“, - aiškino Medicininės genetikos centro vadovas V. Kučinskas.

Kodėl reikia tirti kūdikius

Mokslininko manymu, jei jau paveldėjome pakitusį geną, t. y. polinkį sirgti viena ar kita liga, jis šimtu procentų pasireikš, tačiau aplinka bei mūsų gyvenimo būdas gali šį įvykį atitolinti arba pagreitinti. Be to, aplinka, pavyzdžiui, užterštumas, mitybos įpročiai, keičia mūsų genomą. Tiesa, pokyčiai pasireiškia tik kitoje kartoje.

Šią tiesą savo kailiu kadaise skaudžiai patyrė į Ameriką atsikraustę japonai, kurie čia dėl pasikeitusios mitybos pradėjo sirgti vėžiu. Dar vienas pavyzdys – cukrinis diabetas, kuris Šiaurės Amerikoje dėl tam tikrų mitybos įpročių plinta kaip epidemija. Abi šios ligos susijusios su genų pokyčiais.

Dar viena genetikų tyrinėjama sritis – retos ligos. Jų priskaičiuojama iki 8 tūkst. Nors jomis serga vos 6 proc. gyventojų, iš tiesų tai nėra mažai. Kiekvienos ligos pacientų vien Lietuvoje priskaičiuojama po kelis šimtus.

„Dėl daugybės genų, kurie lemia šias ligas, pažinti kiekvieną ligą sudėtinga. Anksčiau daugelis šių ligų buvo klaidingai diagnozuotos ir neteisingai gydomos. Kartais žmonės ir šiandien keliauja iš įstaigos į įstaigą, kol patenka pas mus ir jiems nustatoma genetinė liga.

Genetika leidžia prognozuoti, kas bus, negi išsiaiškinti kūdikio apsigimimų riziką. Tiesa, Lietuva – katalikiškas kraštas ir tokiems tyrimams priešinamasi. Tačiau nėščiųjų tyrimai, jei šeima jaučia nerimą, reikalingi. Geriau diagnozę žinoti iki gimimo, kad galima būtų tam pasiruošti. Deja, situacija su šiais tyrimais prastėja. Ligoninės administraciją dabar jaudina vienintelis klausimas – kaip dar sumažinti išlaidas“, - apgailestavo pašnekovas.

Darvinizmo teorijos ištakos

Su genetika savotiškai susijusi ir prieštaringa Čarlzo Darvino natūralios atrankos teorija, kuriai šiemet sukanka 150 metų.

Ne paslaptis, kad milijonus Žemės gyventojų šienaujant epidemijoms, visuomet būdavo tokių, kurie prieš jas atsilaikydavo. Tai ir yra natūralioji atranka. Gamta tarsi pasirūpina, kad tie, kurie turi polinkį sirgti tam tikroms ligoms, išmirtų, o lieka tie, kurie geriau prisitaikę prie esamos aplinkos ir gyvenimo būdo. Šiandien panašią atranką atlieka, pavyzdžiui, tuberkuliozė. Vieni žmonės ją pasigauna tiesiog gatvėje, o kiti nesuserga net bendraudami su sergančiaisiais.

Natūralios atrankos dėsniai liečia visą gamtos pasaulį. Šiuo metu Žemėje priskaičiuojama apie 1,5 mln., o kai kurių mokslininkų manymu – net 30 mln. rūšių. Anot genetikų, tokia įvairovė įmanoma tik dėl DNR.

Komentarai (14)