Į žemutinę orbitą keliamas eksperimentinis įrenginys, 25 000 dolerių premija ir kelionė į Kanaveralo kyšulį stebėti paleidimo. Tokį prizą kartu su mokslininkų grupe laimėjo JAV besistažuojantis 35 m. lietuvis Artūras Žiemys.

Padės gydant nuo vėžio

Komanda, neturėdama patirties su eksperimentais kosmose, prie projekto intensyviai dirbo beveik mėnesį. „Tuo metu mane šeima mažai matė”, - juokiasi A. Žiemys. Pagrindinis projekto koordinatorius buvo kolega mechaninės inžinerijos doktorantūros studentas, gegužę tapsiantis daktaru.

„Mano tikslas buvo labiau mokslinės ir teorinės eksperimento pusės projektavimas: mano pasiūlytos idėjos įgyvendintos pačiame eksperimente. Galutiniame variante mudviejų indėlis buvo didžiausias, bet ir kiti grupės dalyviai padėjo nemažai”, - aiškina pašnekovas.

Visas eksperimentinis įrenginys tilps į lagamino dydžio erdvę ir bus visiškai autonominis. Projekto tikslas buvo panaudoti gravitacijos nebuvimą ir analizuoti nanolygmens transporto subtilybes mikrolygmenyje.

„Gaminti nanodaleles ir įrenginius labai sudėtinga, nes sunku kontroliuoti jų kokybę ir savybes. Mikrodalelės yra 1000 kartų didesnės ir sunkesnės, tokios dalelės nusėda Žemėje, bet gaminti ir kontroliuoti mikrodaleles ir jų mažus paviršius yra žymiai lengviau. Todėl orbitoje - mikrogravitacijoje - bus išnaudotos tos mikrodalelių savybės, kurios yra nepasiekiamos Žemės gravitacijos. Šie rezultatai bus panaudoti transporto teorijos vystyme bei medicininių implantų kūrime, skirtame tiek žemės, tiek kosmoso reikmėms”, - eksperimento esmę aiškino mokslininkas.

Tikimasi, kad eksperimentas padės atskleisti esminius labai mažo tūrio skysčio transporto mechanizmus. Tai padės vystyti teoriją, kuri būtų pritaikoma bet kokiems nanodydžio objektams. Pirmiausia tai bus nukreipta į mokslininkų grupėje kuriamų personalizuotų vaistų pernešimo implantų tobulinimą pasitelkiant pažangesnį supratimą apie vykstančius procesus nanolygmenyje. Eksperimento pritaikymo sričių daug, bet pirmiausia jos skirtos vėžio gydymui.

Mat, aiškina pašnekovas, dabar vaistai geriami tabletėmis arba intraveninėmis injekcijomis įleidžiami į organizmą. Tačiau tokiu atveju vaistų kiekis daug kartų didesnis nei reikia ir veikia tuos audinius, kurie yra sveiki. Todėl absoliuti dauguma vaistų turi ir nepageidaujamus ar toksinius poveikius.

„Implantai išskirs vaistus tik į tas vietas, kur jų labiausiai reikia. Kadangi nanolygmenyje molekulių transporto mechanizmai yra kitokie, o dėl labai mažų objektų matmenų jų tyrimas nėra lengvas, tai šis suplanuotas eksperimentas padės nustatyti, kaip svarbiausios implantų ir vaistų charakteristikos lemia lėtą išleidimą iš implantų į audinius. Tai leis pagaminti pažangesnius implantus ir vaistines medžiagas”, - sako mokslininkas.

Iš Lietuvos - stažuotis į JAV

A.Žiemys baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuriame įgijo biologijos bakalauro bei molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistro laipsnius. 1998 m. jis įstojo į jungtinę VDU ir Biochemijos instituto doktorantūrą, kuriai vadovavo Lietuvos Mokslų akademijos akademikas prof. Juozas Kulys. J. Kulį, vieną daugiausiai publikavusių mokslo žmonių Lietuvoje, A. Žiemys laiko svarbiausiu savo mokytoju.

2002 m. apsigynęs disertaciją A. Žiemys gavo gamtos mokslų daktaro laipsnį Biomedicininių mokslų srityje Molekulinės biofizikos kategorijoje. Nuo 1996 m. jis dirbo prof. J. Kulio vadovaujamame Fermentų chemijos skyriuje, 2003 m. pradėjo dėstyti VDU Biologijos katedroje.

Nuo ankstyvų studijų A. Žiemys domėjosi skaitmeninių metodų taikymu molekulinių sistemų funkcijai tirti ir analizuoti.

2005 m. lapkritį mokslininkas su šeima išvažiavo į JAV, kur laimėjo podaktarinę stažuotę Ohajo Valstybiniame universitete pas profesorių Michaelį Paulaitį. Cheminės inžinerijos katedros profesorius M. Paulaitis – fizikas, savo mokslo sluoksniuose gerai žinomas baltymų ir mažų cheminių junginių hidratacijos ekspertas. Nors jo pavardė lietuviška, jis - 3-ios kartos amerikietis.

Ohajo Valstybiniame universitete A. Žiemys 2 metus tyrinėjo baltymo denatūracijas aukštame slėgyje. Po to pats susirado kitą stažuotę ir išvyko į Hiustono miestą Teksaso valstijoje. Čia jis pradėjo dirbti viename didžiausių pasaulyje medicinos centrų - The University of Texas Health Science Center at Houston.

Dabar lietuvis dirba pas gerai JAV ir pasaulyje žinomą profesorių Mauro Ferrari nanomedicinos srityje. Profesoriaus vadovaujama grupė užsiima medicininiais pritaikymais. Pagrindinis mokslininkų tikslas - sukurti medicininius nanoimplantus, kurie pagal paskirtį yra individualizuoti nanoįrenginiai. Pagrindinis įrenginių pritaikymas - vėžio gydyme, kada įrenginys implantuojamas prie naviko, arba chroniškų ligų gydime.

Lietuvoje gautam išsilavinimui turi priekaištų

Nors mokslininkas sėkmingai dirba JAV, Lietuvoje įgytam išsilavinimui jis turi priekaištų. Štai kompiuterinio molekulinio pasaulio modeliavimo jam teko mokytis savo pastangomis ir užsispyrimu. „Pats mokiausi tuos dalykus, kurių man reikėjo. Lietuvoje nėra modeliavimo mokyklos, yra gal pavieniai keli žmonės. Dabar jų daugiau”, - aiškina pašnekovas.

„Išvykus į JAV teko pačiam krimsti žinias ir tobulintis vietoje to, kad tiesiog pradėčiau dirbti iš peties. Kalbu ne apie specializuotas žinias, bet apie labai fundamentalius dalykus. Matydamas, kokia studentų motyvacija, jų orientacija ir paruošimas, pats labai pavydėjau, kad mokslų nebaigiau užsienyje”, - sako mokslininkas.

Pasak jo, Lietuvoje programos išpūstos ir daug kas į jas įtraukiama dėl „tūrio", bet ne dėl pačių žinių. Tuo tarpu JAV dalykų kursai gal ir apima mažesnį informacijos kiekį, bet jis tiksliai nutaikytas į jų profilį, prie jo studentai asmeniškai su dėstytojais praleidžia labai daug laiko.

„Kita pusė yra motyvacija: JAV mokaisi iš peties, nes turėsi gauti darbą ir padengti paskolas, o Lietuvoje, prisimenu iš savo patirties, į gamtamokslius kursus ateina 70 proc. asmenų tik dėl diplomo arba kad niekur neįstojo”, - kalbėjo A. Žiemys.

Kasdien – darbas, savaitgaliais - šeima

A.Žiemys su šeima - žmona, 5 metų sūnumi ir 1,5 metukų dukra - gyvena Hiustone. „Nors pats miestas ir nėra labai patrauklus, bet viską atsveria profesinės galimybės. Klimatas beveik subtropinis, vasara trunka beveik 9 mėnesius. Gegužės - rugsėjo mėnesiais temperatūra retai krenta žemiau 33 dieną, dažniausiai laikosi apie 37 laipsnius šilumos vasarą”, - pasakojo pašnekovas. Dėl didžiulės drėgmės ir karščio visur įrengtos kondicionavimo sistemos.

Lietuviškų žiemų Hiustone nėra – laikosi 10-15 laipsnių šilumos temperatūra, tačiau kartais termometro gyvsidabrio stulpelis krenta žemiau 5 laipsnių. Tuomet vietiniai išsitraukia storus šiltus drabužius.

Žmona Birutė VDU baigė genetiką. „Ji, galima sakyti, pasiaukojo - kol esame JAV, rūpinasi vaikų išauginimu iki mokyklos”, - kalbėjo A. Žiemys. Mokslininkas sako, kad kol kas jo tolimesni planai migloti – jis dar turi 1,5 metų kontraktą JAV.

„Į Lietuvą norėtųsi grįžti, bet dabartinė situacija toli gražu nėra ideali. Visų reformų pašvaistėje neaišku, kaip Lietuvos mokslo sistema veiks po kelerių metų. Be abejo, visiems ir visada bus aktuali finansinė grįžimo pusė. Abejoju, kad galėčiau įgyvendinti visą patirtį, kurią jau esu įgijęs ir kurią dar įgysiu, - sakė mokslininkas. - Tačiau palaikau glaudžius ryšius su prof. J.Kuliu ir kai kuriais kolegomis iš VDU, esu asocijuotas Biochemijos instituto darbuotojas. Manau, surasiu savo vietą grįžęs. Kita vertus, visada galima pradėti ką nors nauja“.

Jis aiškina turįs idėjų, ką norėtų ir galėtų daryti biomedicinos srityje, tačiau pagrindine kliūtimi įvardija Lietuvoje beveik neegzistuojančią prieigą prie skaitmeninių resursų.

Bendrauti su vietos lietuviais A.Žiemiui laiko nelieka – daug atima darbas, o savaitgalius norisi skirti šeimai. Lietuvos aktualijas kasdien jis seka DELFI portale.

„JAV nėra sienų kalbant apie rasinius ir kultūrinius skirtumus. JAV suniveliuoja visus, nes vienintelis svarbus dalykas - tavo kompetencija. Pačių amerikiečių, dirbančių mokslinį darbą, beveik nėra - visi užsieniečiai, daugiausia - indai ir kinai”, - pasakojo JAV dirbantis lietuvis.

Komentarai (9)