Kailiniai graužikai, tokie kaip nutrijos, bei azijinių elnių bandos gal ir kelia susižavėjimą, tačiau iš tikrųjų tai yra invazinės rūšys, kurios jau sutrikdė visos Europos ekosistemą ir išstūmė vietos gyvūnus, o vyriausybes verčia skirti milijonus žalai mažinti.

Naujoje mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai 1000 iš 10 tūkst. invazinių gyvūnų, vabzdžių ir augalų rūšių padarė didelę žalą Europos gamtai arba ekonomikai. Svetimos gyvūnijos ir augalijos padaryta žala prilygsta klimato kaitos pavojams: sunaikinami pasėliai, sutrinka jūrų mikroklimatas, žmonėms kyla sveikatos problemų.

Mokslininkai pripažįsta, kad ne visos įsiveržėlių rūšys sukelia problemų. Šias svetimas rūšis daugiausia išplatina žmonės, tyčia arba netyčia, kai imasi auginti įvairius egzotiškus augalus ir gyvūnus, arba laivais atplukdo įvairių parazitų ar jūrų organizmų.

Europos vyriausybės pripažįsta, kad tokia problema egzistuoja. Didžiojoje Britanijoje išleidžiama mažiausiai 150 mln. eurų per metus kovai su atvežtinėmis rūšimis, dėl kurių kasmet prarandama derliaus už 3,8 mlrd. eurų. Didžiausią pavojų šioje šalyje kelia rausvosios antys, kurių sparčiai priviso vandens telkiniuose. Per kryžminimąsi jos baigia išstumti vietinę baltagalvių ančių rūšį, rečiausią Europoje. Lygiai toks pat įsiveržėlis parazitas yra ir dėmėtasis elnias, paplitęs Azijoje, bet dabar sutinkamas jau ir Škotijoje. Jis kelia išnykimo pavojų vietos tauriajam elniui. Lietuvoje atėjūnai kormoranai sparčiai užima retų pilkųjų garnių vietą. Visoje Europoje išleista 27 mln. eurų jūrų paukščiams apginti, o problemos, susijusios su svetimais jūrų dumbliais, atsieina apie 8,18 mln. eurų.

Italijoje apie 2,8 mln. eurų išleidžiama siekiant kontroliuoti nutrijų, Pietų Amerikos pusiau vandeninių graužikų, kartais vadinamų bebrinėmis žiurkėmis, paplitimą. Šią rūšį į Europą atvežė kailinių žvėrelių augintojai. Gyvūnas, turintis baltas žandenas ir šviesiai oranžinius dantis, naikina augaliją ir irigacijos sistemas kasdamas urvus, be to, dažnai platina nematodus, kuriais gali užsikrėsti ir žmogus.

Italija išleido 1,06 mln. eurų mėgindama nesėkmingai kontroliuoti raguotųjų vabalų iš Azijos antplūdį – Milano priemiesčiuose išpjovė 2 tūkst. medžių.

Kai kurie augalai įsiveržėliai skleidžia alergiją sukeliančias žiedadulkes, dėl kurių daugėja šienlige sergančių žmonių.

Mokslininkai dar nenustatė visos invazinių rūšių padarytos žalos – gal tik apie 10 proc., nes dažnai svetimų rūšių sukelti padariniai nėra lengvai matomi, nors ir gali būti negrįžtami. Didėjant globalizacijai nuolat pasirodys naujų svetimų organizmų, ir tai kainuos vis brangiau.

Invazinių rušių įtaka labai gerai matoma uždarose ir santykinai nedidelėse ekosistemose - idealus to pavyzdys yra Australija. Mes jau esame rašę apie atvežtinių rupūžių keliamą grėsmę vietiniams gyvūnams ir ne ką mažiau pavojingus kovos būdus su jomis.

Komentarai (0)