Astronomai aptiko kosminį žvaigždžių „perdirbimo“ fabriką (Video)  (3)

Pirmą kartą astronomams pavyko tiesiogiai stebėti kosminį atgimimą - įprastinio, lėtai besisukančio pulsaro virtimą supergreituoju pulsaru, besisukančiu apie savo ašį šimtus kartų per sekundę.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atradimas buvo padarytas, stebint dangų Robert C. Byrd radijo teleskopu, esančiu Vakarų Virdžinijoje (JAV).

Pulsarai yra greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, susidariusios iš supernovų sprogimų likučių, tarsi kosmoso švyturiai spinduliuojančių galingus radijo bangų srautus.

Daugelis pulsarų sukasi santykinai lėtai, dešimtis kartų per sekundę, tačiau milisekundiniai pulsarai sukasi daug greičiau, kaip vilkeliai, šimtus kartų per sekundę.

Paprastai pulsarai spinduliuoja radijo spektro elektromagnetines bangas, tai gali tęstis nuo vieno iki dešimties milijono metų, bet galų gale jie ima lėtėti ir miršta. Bet kai kurie iš tokių pulsarų sugeba „atsinaujinti“ ir pavirsta milisekundiniais pulsarais, kurie gyvuoja gerokai ilgiau.

Neutroninė žvaigždė siurbianti medžiagą iš savo kaimynės. Animacija: Bill Saxton, NRAO/AUI/NSF.

Iki šiol teoriniai modeliai numatė, kad milisekundiniai pulsarai gali atsirasti dvinarėse žvaigždžių sistemose, kuomet žvaigždės masė yra įtraukiama neutroninės žvaigždės gravitacinio lauko ir jos sukimosi greitis ima didėti, bet iki šiol niekuomet nepavyko tokio proceso stebėti tiesiogiai.

„Kitais žodžiais sakant, mes radome veikiantį kosminį medžiagos perdirbimo fabriką, kuriame galime stebėti, kaip utilizuojama materija ir gimsta nauja jos forma – milisekundinis pulsaras“, pasakė viena iš reiškinį stebinčių astronomių, Ingrid Stairs iš British Columbia universiteto.

Dvinarės sistemos J1023 animacija: įprastinės žvaigždės masė yra pernešama į neutroninę žvaigždę, kuri pavirsta radijo pulsaru. Bill Saxton, NRAO/AUI/NSF.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)