Jurgita Laurinėnaitė. Prieštaravimai dėl „Nord Stream“ tiesimo grimzta į dugną (15)
Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams? Tik tiek: parengiamieji darbai pradiniuose dujotiekio taškuose jau įgauna pagreitį – vamzdynai artėja prie jūros krantų, kur bus nuleisti į dugną, į jį grimzta ir Lietuvos perspėjimai dėl galimos projekto ekologinės žalos bei pasiūlymai tiesti „Nord Stream“ ne Baltijos dugnu, o sausuma, t. y. neaplenkiant Baltijos šalių ir Lenkijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po birželio pabaigoje pasirašytos sutarties su Kataru šiek tiek labiau nurimę atrodo ir lenkai. Dujų tiekimas prasidės 2014 metais. Kataro dujų kompanija įsipareigojo kasmet laivais pergabenti į vieną iš Lenkijos uostų po 10 milijonų tonų suskystintų dujų. Sutartis pasirašyta dvidešimčiai metų ir galios iki 2034-ųjų. Atrodo, tarsi lenkai būtų išgirdę „Gazprom“ vicepirmininko Aleksandro Medvedevo perspėjimą, kad dabar pasaulyje tėra likusios trys šalys, galinčios užtikrinti dujų tiekimą ilgam laikotarpiui. Tai Rusija, Iranas ir jau minėtasis Kataras. Kitų patikimų tiekėjų nėra, todėl Europa nelabai turi iš ko rinktis – ji priversta derėtis su kuria nors iš šių trijų valstybių.
Atrodo, kad greitai dėl dujų gali tekti derėtis ir su Vokietija, kuri po „Nord Stream“ nutiesimo pretenduoja tapti stambiu, gal net pagrindiniu gamtinių dujų rinkos centru Europoje. To priežastis – su „Nord Stream“ turėsiantys susijungti vokiečių dujotiekiai OPAL ir NEL. Pirmasis eis nuo Baltijos jūros pakrantės iki Vokietijos sienos su Čekija, antrasis sujungs „Nord Stream“ su Vakarų Vokietija. Abu dujotiekiai suteiks galimybę rusiškas dujas per Vokietiją transportuoti toliau į kitas Europos šalis. Ir nereikės naudotis, o tai ne mažiau svarbu, „nepatikimų“ tranzito šalių paslaugomis. „Saugiausia tranzito šalis – Baltijos jūra“, –yra pareiškęs bendros Vokietijos ir Rusijos dujų kompanijos „Wingas“ vadovas Raineris Seele.
Apie kitokį saugumą – ekologinį – „Nord Stream“ statytojai tikriausiai nenorėtų girdėti nė žodžio. „Wingas“ ir „Gazprom“ jau yra sutarę dėl pirmųjų dujų siuntų „Nord Stream“ dujotiekiu. Dujų transportavimas turi prasidėti ne vėliau kaip 2011 metų pabaigoje, nes tokios dujų kompanijos kaip „E.ON“ ar „Gaz de France“ jau turi įsipareigojimų savo būsimiems klientams, perkantiems dujas. Sulaužius duotus pažadus, tiekėjams grėstų baudos.
Rusijos vadovybės politiką kritikuojančio žurnalisto Grigorijaus Pasko filme apie „Nord Stream“ keliamus pavojus skamba frazė: „Jūs [„Gazprom“] visada turite visus popierius, kuriuose visada parašyta, kad viskas gerai.“ Leistis į kompromisus su projekte nedalyvaujančiomis, bet jo įtakos zonoje atsidūrusiomis šalimis ir joms nuolaidžiauti – per didelė prabanga tiems, kas skaičiuoja jau investuotus pinigus bei laiką. Lietuvos aplinkos ministerija savo poziciją dėl „Nord Stream“ poveikio aplinkai išsiuntė visoms 9 Baltijos regiono šalims, tačiau greičiausiai perspėjimai tiesiog nugrims į dugną kartu su pradedamo tiesti dujotiekio vamzdžiais. Nepadės nei tai, kad Lietuva nuo liepos 1 dienos pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai, nei tai, kad Europos Sąjungai tą pačią dieną ėmė vadovauti Švedija, kuri, beje, paskelbė, kad itin daug dėmesio ketina skirti klimato kaitos problemoms spręsti. Keista, kad savus krantus skalaujančios jūros ekologinėms problemoms švedai mažiau dėmesingi.
