Rugpjūčio mėnesį pats geriausias metas pakartoti Galilėjaus atradimus stebint Jupiterį ir jo palydovus, kadangi Jupiteris pasieks opoziciją ir geriausią matomumą, ir kabos danguje praktiškai visą naktį. Tam tiks bet koks teleskopas, ir jis bus tikrai kur kas geresnis, nei paties Galilėjaus naudotas. Na, o paryčiais bus geros sąlygos stebėti Marsą ir Venerą. Geriausiai žinomą perseidų meteorų srautą stebėti sutrukdys Mėnulis, tačiau ryškesnius meteorus matyti bus galima.

Saturnas jau mėnesio pradžioje bus praktiškai prarytas vakaro žaros, susirasti jį dar galima būtų bandyti nebent pro teleskopą, pageidautina – su kompiuterizuota montuote. Jei netyčia pavyktų, nieko ypatingo pamatyti neišeis, netgi žiedai sunkiai matysis arba nesimatys visai dėl atmosferos įtakos ir dėl to, kad jie bus pasvirę vos per 2°. Iki rugpjūčio 10 žiedai pranyks visai, ir pamatyti juos bus galima tik kai Saturnas vėl pasirodys rytais spalio mėnesį.

Užtat Jupiteris šį mėnesį spindės visam gražume nuo vakaro iki ryto. Tiesa, geriausia palaukti bent iki vidurnakčio, kai jis pakils aukščiau ir jo atmosferos detales mažiau veiks Žemės atmosferos turbulencija. Opoziciją Jupiteris pasieks rugpjūčio 14 d., ir tada bus beveik tiksliai priešingam Saulei taške ir švies ryškiausiai. Tiesą sakant, jis bus ryškiausias per pastaruosius dešimt metų ir kurį laiką bus beveik –3 ryškio. Opozicijos metu jis taip būna arčiausiai Žemės, todėl jo regimasis diskas yra didžiausias, jis pasieks 49”, todėl bus labai palanku stebėti atmosferos detales. Dėl planetos greito sukimosi, jų pasislinkimą diske galima užfiksuoti per 15 minučių.

Galima įsivaizduoti Galilėjaus nuostabą, kai jis atrado aplink Jupiterį skriejančius keturis palydovus. Žinoma, dabar tai nieko nestebina, bet Galilėjaus laikais buvo laikoma, kad Žemė yra visko centras, ir viskas sukasi tik aplink ją. “Išjudinti” Žemę iš Visatos centro buvo ganėtinai sunku, net ir matant akivaizdžius įrodymus.

Nustebti galima bus ir rugpjūčio 2/3 naktį pažiūrėjus į Jupiterį, ir aptikus... penkis palydovus. Žinoma, tai bus tik iliuzija, “penktasis” palydovas iš tikrųjų bus žvaigždė Ožiaragio 45, atsitiktinai atsidūrusi kitus palydovus jungiančioje tiesėje. Dar įdomu tai, kad jos ir ryškis daugmaž panašus į tikrųjų palydovų, todėl iš pirmo žvilgsnio net ir neatskirsi, kas yra kas. Kitą naktį bus išvis įdomu: žvaigždė bus priartėjusi visai arti planetos disko, ir visai šalia būriuosis Ijo ir Europa. Bet dabar žvaigždę atpažinti bus lengviau, nes ji šiek tiek nukryps nuo Jupiterio pusiaujo plokštumos. Tai dar ne viskas – apie antrą valandą Jupiteris žvaigždę uždengs savo disku, kitaip tariant, okultuos, ir vėl atidengs beveik po dviejų valandų. Taigi, jei bus giedra, galima bus stebėti tiek uždengimą, tiek atidengimą. O apie pusę keturių už Jupiterio disko pasislėps ir Europa. Galiausiai, dar kitą naktį, rugpjūčio 4/5, Jupiteris vėl atrodys, kad turi penkis palydovus, ir visi jie bus vienoje pusėje – į rytus nuo planetos. Be to, Ganimedas savo šešėliu dalinai uždengs Europą, ir 0h52m ši bus dvigubai silpnesnė, nei paprastai. O po valandos šie palydovai bus praktiškai susilieję į vieną tašką, todėl vėl atrodys, kad Jupiteris turi keturis palydovus. Kai pora kiek atsiskirs, Ijo pradės tranzitą Jupiterio disku, tad ir vėl palydovų skaičius atrodys normalus.

Neptūnas vis dar įsitaisęs Jupiterio kaimynystėje, kur jį labai patogu rasti, tačiau jo atstumas nuo Jupiterio per rugpjūtį išaugs nuo 2° iki 5°. Būdamas visai šalia, jis taip pat opoziciją pasieks beveik tuo pačiu metu – rugpjūčio 17. Tada jis bus pora laipsnių šiauriau 3 ryškio žvaigždės Ožiaragio Deltos, kuri kaip nekeista, yra ryškiausia Ožiaragio žvaigždyne, ir vadinama Deneb Algedi, kas išvertus reiškia ožio uodegą.

Kaip ir praėjusį mėnesį, Uranas vis dar iš lėto plauks Žuvų žvaigždynu, ir vis dar bus netoli žvaigždės Žuvų 20, keliais laipsniais žemiau Žuvų ratelio asterizmo. Bet atstumas nuo šios žvaigždės palaipsniui augs, ir nuo pusės laipsnio mėnesio pradžioje padidės iki laipsnio mėnesio pabaigoje. Tuo metu Uranas tarsi pratęs liniją, kurioje bus žvaigždės Žuvų 27, 24 ir 20. Visi keturi objektai bus panašaus ryškio.

Marsas beveik visą mėnesį praleis bekeliaudamas Tauro žvaigždynu, ir tik pabaigoj pereis į Dvynius. Jau pamatyti plika akimi jį nebėra jokių problemų, kadangi pakyla dar gana tamsiame danguje ir šviečia kaip 1 ryškio žvaigždė. Naktį į rugpjūčio 16 visai netoli Marso švies Mėnulio delčia, o štai 29-osios naktį jis atsidurs tik per nepilną laipsnį piečiau padrikojo spiečiaus M35. Puiki proga susirasti šį spiečių tiems, kas dar jo nematė. Žiūrint pro teleskopą, Marsas vis dar atrodys mažiukas, vos 6” skersmens, teks palūkėt dar keletą mėnesių, kol jo skersmuo padvigubės.

Marsui šiek tiek pakilus, patekės ir ryškiausia planeta – Venera. Ji savo ruožtu beveik visą mėnesį praleis Dvyniuose, o pabaigoje pereis į Vėžį, t.y., ji tarsi lenkia Marsą vienu žvaigždynu. Mėnesiui besibaigiant, Venera bus beveik pasiekusi vieną ryškiausių dangaus padrikųjų spiečių – Prakartą (M44). Visą mėnesį Veneros fazė artės prie pilnos, padidės nuo 74 iki 83 procentų, o kampinis skersmuo, ir taip jau ne per didžiausias, dar sumažės – nuo 15” iki 13”. Bet ir be teleskopo ši paneta atrodo įspūdingai, mat ji yra ryškiausias nakties šviesulys, išskyrus tik Mėnulį. Pastarasis, beje, kaip tik bus per porą laipsnių nuo Veneros rugpjūčio 18-osios naktį.

Christenseno kometa jau kuris laikas, kaip nesunkiai matoma pro mėgėjiškus teleskopus. Rugpjūčio mėnesį ji bus ryškiausia, apie 8 ryškio. Didesnę mėnesio dalį kometa praleis Laputės žvaigždyne, vėliau pereis į Strėlę, o pačioje pabaigoje pasieks Erelį. Jei vienos kometos neužtenka – galima nukreipti teleskopą į periodinę Kopfo kometą, keliausiančią per Vandenį, tik ji bus bent dviem ryškiais silpnesnė už Christenseno, tad ir pamatyti ją bus sunkiau. Įdomu tai, kad 2026 metais šiai kometai priartėjus prie Jupiterio, jos orbita kiek pasikeis ir 2028 metais ji gali matytis ir plika akimi. Bet iki tol dar daug laiko, ir bus dar ne viena plika akimi matoma kometa.

Paprastai rugpjūtis garsėja “krintančiomis žvaigždėmis”, ir dėl to “kaltas” perseidų meteorų srautas, kuris visada pažeria daug meteorų. Tik šį mėnesį bus kiek kebliau, kadangi Mėnulis savo šviesa nustelbs nemažą meteorų dalį. Ir vis tik ryškesni matysis, tad visiškai nusivilti neteks. Šiais metais numatomi du perseidų srauto pikai: tradicinis įvyks apie 12/13 vidurnaktį, ir dar papildomas šiek tiek anksčiau, prieš vidurdienį. Žodžiu, tiek į rugpjūčio 12,-ą tiek į 13-ą galima tikėtis pamatyti nemažai meteorų, kad ir prie Mėnulio šviesos.

Mėgstantiems šiokius tokius iššūkius, galima pasiūlyti antroje mėnesio pusėje pabandyti susirasti ir identifikuoti asteroidą Iridę. Šiaip jau pro teleskopą ji matoma lengvai, bet tuo metu ji bus taip vadinamame Šaulio žvaigždžių debesyje (žymimam kaip M24), tad praktiškai paskęs tarp daugybės žvaigždžių. Štai čia ir galima bus pasitikrinti naudojimosi žvaigždėlapiu bei “šokinėjimo” tarp žvaigždžių sugebėjimus.

Rugpjūčio 6-ąją, nuo 2 iki 5 valandos, vyks pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Tačiau apie tokius užtemimus dažnai net neužsimenama, mat geriausiu atveju bus galima pastebėti tik labai nežymų pablausėjimą. Faktiškai Mėnulis labiau pablausės dėl to, kad jam besileidžiant, matysime jį per storesnį atmosferos sluoksnį.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Komentarai (0)