Atrodo, ką tik prasidėjo tamsios naktys, o rugsėjį jau ir rudens lygiadienis ateina, tad stebėjimams prieinama jau beveik pusė paros. Didžiąją nakties dalį danguje skaisčiai žibės Jupiteris, nusileisdamas tik paryčiais ir perleisdamas estafetę tekančiai Venerai. Ne per toliausiai nuo Jupiterio galima susirasti Uraną su Neptūnu, o antroje nakties pusėje bus galima matyti Marsą, dar vėliau – patekant žėrinčią Venerą, o mėnesio pabaigoje prieš pat aušrą – ir Merkurijų.

Rugsėjo pradžioje ir pabaigoje du kartus šalia Jupiterio svečiuosis Mėnulis. Pirmą kartą tai įvyks rugsėjo 2 vakare, apie 22h, atstumas tarp šviesulių bus 2°. Panašiu atstumu jie bus ir rugsėjo 30-os naktį, apie 2h.

Praėjusį mėnesį Jupiteris pasiekė opoziciją – tada buvo pats geriausias metas jam stebėti. Dabar atstumas iki planetos po truputį didėja, ir rugsėjo viduryje Jupiterio diskas bus 5 procentais mažesnis: per pusiaują sieks 47”, o per polius 44”. Šis suplotumas nesunkiai pastebimas per bet kokį teleskopą. Yra į ką pažiūrėti ir pačiame diske: pirmiausia pastebimos atmosferos detalės yra ekvatorinės juostos, o jei pačios Žemės atmosfera nusistovi, galima tų juostų pamatyti dar bent kelias. Pro 15cm ir didesnį teleskopą galima įžiūrėti ir detales tose juostose. Ir tai dar ne viskas. Jei pasiseks, galima įžvelgti ir garsiąją Raudonąją Dėmę – didesnio už Žemę skersmens audrą, gyvuojančią jau bent kelis šimtus metų. Žinoma, ji turi būti tuo metu į mus atsuktoje Jupiterio pusėje ir pageidautina, kad kuo arčiau disko vidurio.

Be abejo, Jupiterio stebėjimus labai paįvairina lengvai matomi 4 jo palydovai. Jie ne tik kad keičia savo padėtis vienas kito bei Jupiterio atžvilgiu ne dienom, o valandom, bet taip pat dažnai pasislepia kuriam laikui už planetos disko, būna matomi priešais jį ir meta Jupiteryje šešėlį, kuris matomas kaip tamsus taškas. Mėnesio pradžioje įvyksiančio reto reiškinio, kai šalia Jupiterio kurį laiką nesimatys nė vieno palydovo, mes nematysime, mat tai įvyks dienos metu, bet rugsėjo 6 d. apie 21h30m pažiūrėjus į Jupiterį bus kažkas panašaus: vienintelė Kalista matysis gan toli į rytus nuo planetos, ir tik diske matomas juodas taškas išduos, kad kažkur disko fone turėtų būti Europa. Ganimedas bus ką tik pasislėpęs už disko, o Ijo iš už jo išlįs tik po gerų 20 minučių. Kartais pasitaiko, kad visi 4 palydovai išsidėstę vienoje Jupiterio pusėje – šitaip bus rugsėjo 8-9 d. naktį.

Neptūnas vis dar slenka dangumi netoli Jupiterio, tad jį surasti yra lengviau, nei paprastai. Per kelis laipsnius į rytus nuo Jupiterio yra dvi nesunkiai plika akimi matomos žvaigždės Ožiaragio Gama ir Delta. Nuo šios poros kiek šiauriau yra beveik eilute išsidėsčiusios kiek silpnesnės žvaigždės Ožiaragio 42, 44 ir 45. Per maždaug laipsnį ar du į rytus nuo ryškiausios iš jų (mėnesio eigoje atstumas mažės) ir yra Neptūnas; jį galima rasti ir per žiūronus, nors jis kur kas silpnesnis už pastarąsias tris žvaigždes.

Uranas rugsėjo 17 d. atsidurs opozicijoje ir bus matomas visą naktį. Jį prie tamsaus dangaus galima įžiūrėti ir plika akimi, bet geriausia pasinaudoti bet kokio optinio prietaiso pagalba. Rasti jį nesunku, žinant, kur yra Žuvų Apskritimo asterizmas, o jame Žuvų Lambda. Nuo šios žvaigždės nukeliavus į pietus nepilnus 5° ir aptiksime Uraną. Į rytus nuo jo (per žiūronus – kairiau) yra žvaigždė Žuvų 20, tad reikia turėti tai omenyje, kad nesumaišyti. Beje, Lambdą, nuo kurios patogu ieškoti Urano, rugsėjo 5 d. nuo 22h17m iki 23h23m bus uždengęs Mėnulis. Per teleskopą Uranas toli gražu neatrodo įspūdingai, bet prie didesnio didinimo jo mažytį diskiuką įžiūrėti galima.

Apie vidurnaktį kartu su Dvyniais pateka Marsas, kuris ryškumu pralenkia Dvynių ryškiausias žvaigždes Kastorą ir Poluksą bei aiškiai išsiskiria nuo jų spalva. Prieš aušrą Marsas jau bus pakilęs gan aukštai, tad patys nekantriausieji su didesniais teleskopais jau gali pabandyti įžiūrėti jame kokių nors detalių. Mėnesio pabaigoje Marso kampinis dydis pasieks 7”. Tai vis dar dvigubai mažiau, nei bus ateinančių metų sausio pabaigoje, kai Marsas pasieks opoziciją.

Pirmomis mėnesio naktimis Venera slenka visai pro pat vieną ryškiausių danguje spiečių – Prakartą, tad tikrai verta paryčiais užmesti akį su žiūronais, ypač jei dar neteko pamatyti Prakarto. Tiesa, ryškumu šiedu objektai labai skiriasi – Venera tūkstanteriopai pranoksta visas Prakarto žvaigždes kartu sudėjus. Tačiau greit ši pora iširs, Venera gan greit skuba į rytus ir rugsėjo 20 d. jau puikuosis visai šalia ryškiausios Liūto žvaigždės – Regulo. Ir pastarasis Venerai konkurencijos nesudaro, nes ji už Regulą bus ryškesnė šimtą kartų. Žiūrint pro teleskopą, Venera neatrodys labai įdomi ir mažai tepasikeis – visą mėnesį ji bus beveik pilnos fazės ir apie 12” kampinio dydžio.

Rugsėjo pabaigoje prieš pat aušrą bus galima pamatyti ir artimiausią Saulei planetą – Merkurijų. Rugsėjo 30 d. jis teka pusantros valandos anksčiau už Saulę ir turėtų būti pastebimas brėkštančio dangaus fone. Bet geriausios sąlygos jam stebėti bus spalio pradžioje.

Netoli Merkurijaus tada bus ir Saturnas, bet keliais laipsniais žemiau, todėl tekės vėliau, tad jį surasti bus sunku ir geriausia dar palaukti bent spalio mėnesio. Bet jei pavyks pamatyti, turėkite omenyje, kad dabar matosi jau šiaurinė žiedų pusė, o ne pietinė, kuri matėsi pastaruosius 13 metų. Priežastis – rugsėjo 4 d. Žemė kerta Saturno žiedų plokštumą.

Jau kelintą mėnesį pro teleskopus galima stebėti Christenseno kometą, kuri rugsėjo mėnesį keliaus Erelio žvaigždynu. Rugsėjo 4 d. vakare kometa bus prie pat Erelio Chi, tai būtų ideali proga ją susirasti, deja, ją įžiūrėti gerokai trukdys visiškai pilnas Mėnulis. Kaip bebūtų gaila, jis ir vėl trukdys, kai kometa rugsėjo 30 d. slinks netoli kamuolinio spiečiaus NGC6760. Tačiau mėnesio viduryje, esant tamsiam dangui, kometą įžiūrėti per 15cm ar didesnį teleskopą neturėtų kilti problemų, svarbu tik žinoti jos poziciją konkrečiai datai.

Rugpjūtis buvo gausus meteorais, o štai rugsėjį jų aktyvumas krenta. Iš sporadinių meteorų, nepriklausančių jokiems srautams, išsiskirs tik Alfa Aurigidų srautas, kuris maksimumą pasiekia rugsėjo 1 d., bet ir tada geriausiu atveju galima pamatyti ne daugiau, nei keletą meteorų per valandą. Jei mėnesio pradžioje pavyks pamatyti meteorą, skriejantį nuo Kapelos pusės, galbūt tai ir bus Alfa Aurigidas.

Šį mėnesį opoziciją pasiekia trečiasis atrastas asteroidas Junona, ir bus ryškiausias per pastaruosius kelerius metus, taip pat negreitai ir vėl panašų ryškį pasieks. Junona bus truputuką ryškesnė už Neptūną ir rugsėjo 16-18 praslinks visai netoli žvaigždės Žuvų 29. Turėtų būti visai įdomu stebėti, kaip tomis naktimis keičiasi asteroido ir žvaigždės tarpusavio padėtis.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Astronomijos mėgėjų klubas "Albireo".

Komentarai (4)