Laboratorijos pelėmis gali būti drugiai (0)
Drugiai, vikšrai ir vaisinės muselės netrukus gali užimti milijonų pelių, kasdien mokslininkų naudojamų įvairiems testams, vietą. Biologai aptiko, kad tam tikros esminės ląstelės žinduoliuose ir vabzdžiuose vienodai reaguoja atakuojamos infekcijų ir gindamosi nuo jų rodo panašią cheminę reakciją, praneša „Reuters“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks atradimas gali reikšti, kad iki 80 proc. pelių, naudojamų farmacijos preparatų testams, daugiau nebereikės, o vaistų kompanijos sutaupys laiko ir pinigų.
„Jau yra tapę rutinine praktika pirminiams testams naudoti vabzdžių lervas, o vėliau – peles patvirtinantiems testams. Toks bandymų metodas yra greitesnis, nes testai su vabzdžiais duoda rezultatų per 48 valandas, kai su pelėmis reikia laukti nuo 4 iki 6 savaičių. Tai taip pat daug pigiau“, – teigia Kevinas Kavanaghas, biologas iš Nacionalinio Airijos universiteto, pristatęs tyrimą mikrobiologų susitikime Edinburge.
K. Kavanaghas su kolegomis atrado, kad neutrofilai, baltieji kraujo kūneliai, sudarantys dalį žinduolio imuninės sistemos, bei hematocitai, ląstelės, atliekančios panašų darbą vabzdžių organizme, vienodai reaguoja į mikrobų infekcijas.
Abejos ląstelės gamina panašios struktūros medžiagą, kuri pajuda į ląstelių paviršių įveikti aptiktą mikrobą. Imuninės ląstelės tuomet apsiaučia mikrobą ir išleidžia enzimus jam suardyti.
„Mes naudojomės vabzdžiais vietoje žinduolių, kad ištirtume, kiek patogeniški yra bakterija ar grybelis, ir aptikome labai gerą koreliaciją tarp rezultatų“, – interviu telefonu teigė K. Kavanaghas.
Anot jo, taip yra todėl, kad „įgimta žinduolių imuninė sistema yra beveik 90 proc. tokia, kaip vabzdžių“.
Šiuo metu apie 85 proc. žinduolių, naudojamų eksperimentuose, yra graužikai. Dauguma jų – pelės. Pirmenybė joms teikiama, nes pelės yra nedidelės, geitai dauginasi, jas palyginti nesudėtinga studijuoti laboratorijoje.
Tačiau rūpinimosi pele, maisto ir vietos jai kaina gali siekti nuo 50 iki 80 svarų (nuo 200 iki 320 litų). Tuo metu, pavyzdžiui, vikšras kainuoja tarp 10 ir 20 pensų.
K. Kavanagho tyrimas atliktas kartu su viena britų vaistų bendrove, kurios pavadinimo negalima skelbti ir kuriai reikėjo bandymų dėl maždaug 700 naujų vaistų mišinių.
„Tam būtų prireikę apie 14 tūkst. pelių. Tačiau vietoje to jie atliko daug darbo su vabzdžiais ir vaistų, kuriuos vėliau išbandė su pelėmis, skaičių sumažino iki 35“, – teigė K. Kavanaghas.
