4,4 mln metų senumo radinys plečia žinias apie žmonijos kilmę (17)
Prieš 4,4 mln. metų gyvenusio ankstyvojo žmogaus griaučiai rodo, jog žmonės neišsivystė iš į šimpanzes panašių protėvių, teigia mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Protėvio Ardipithecus ramidus liekanos 1992 metais rastos Etiopijoje, tačiau mokslininkams prireikė 17 metų įvertinti jų svarbai, rašo BBC. Pats svarbiausias radinys – dalinis moteriškos lyties protėvio skeletas, pavadintas „Ardi“. Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko pagrindinius kaulus, tarp kurių – kaukolė su dantimis, rankų, kojų, pėdų, plaštakų, dubens kaulai.
Mokslininkai aptiko ir kitų fragmentų, leidžiančių spėti, jog jie priklauso mažiausiai 36 individams, tarp kurių – vaikai, vyrai ir moterys. Vienas projekto vadovų Timas White`as iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimas buvo atliktas labai kruopščiai.
„Prireikė daugybės metų kaulams nuvalyti bei skeletą atkurti iki jo originalaus dydžio bei formos. Tuomet jis buvo tyrinėjamas ir lyginamas su kitomis fosilijomis, rastomis Afrikoje ir kitose vietose. Tai neįprastas radinys. Tai ne šimpanzė, bet ir ne žmogus. Jis parodo, kas tokie mes buvome“, - teigė jis žurnalui „Science“.
Teigiama, jog kai kurie šios būtybės bruožai atkartoja senovinių žmogbeždžionių bruožus, kiti pranašauja savybes, kurios būdingos vėlesnėms, į žmones panašesnėms rūšims.
Anot mokslininkų, 1,2 metrų dydžio Ardi gerai laipiojo medžiais, tačiau taip pat dviem kojomis vaikščiojo ant žemės. Tačiau ji neturėjo išlenktų kojų kaip mes, o tai rodo, kad ji negalėjo nubėgti ar nueiti didelių atstumų. Anot mokslininkų, įdomus faktas, kad ši būtybės gyvenimo periodu žemė buvo apaugusi miškais. Anksčiau galvota, kad ankstyvąją žmonių evoliuciją paskatino, nors ir tik iš dalis, medžių nykimas – tai paskatino mūsų protėvius vaikščioti žeme.
„Šios būtybės gyveno ir mirė miškingame areale, ne atviroje savanoje“, – teigė T. White`as.
Dėl savo amžiaus Ardipithecus padėjo mokslininkams dar vienu žingsniu priartėti prie tikslo surasti bendrą žmonių ir šimpanzių, genetiškai mums artimiausių giminaičių, protėvį.
Kadangi dauguma Ardipithecus bruožų nebūdingi šių laikų Afrikos žmogbeždžionė, tai leidžia matyti, jog bendras protėvis gyveno dar seniau, nei manyta anksčiau, galbūt prieš 7 ar 9 mln. metų.
Siekiant nustatyti, ar A. ramidus buvo mūsų tiesioginis protėvis, anot mokslininkų, reikia daugiau skirtingose vietovėse rastų skirtingų laikotarpių fosilijų
„Mums reikia žymiai daugiau 3-5 mln. metų senumo fosilijų, kad tiksliai galėtume atsakyti į šį klausimą. Tačiau jei Ardipithecus ramidus ir nebuvo tiesioginių mūsų protėvių rūšis, jie turėjo būti artimai su jais susiję, panašūs savo išvaizda ir prisitaikymu“, - teigė jie.
