Aukščiausio Afrikos kalno Kilimandžaro viršūnę dengiantis sniegas ir ledas sparčiai tirpsta ir per ateinančius 20 metų gali visiškai išnykti, o šio reiškinio priežastis, mokslininkų nuomone, veikiausiai yra pasaulinis klimato šiltėjimas, sakoma pirmadienį paskelbtoje amerikiečių mokslininkų studijoje.

Lyginant su 1912 metais, Kilimandžaro viršūnę dengiančių ledynų plotas sumažėjo 85 proc., o per pastaruosius devynerius metus jis sumažėjo 26 proc., tvirtina mokslininkai.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina šio spartaus tirpimo priežastis - pasaulinis klimato šiltėjimas (tiesa, pats klimato šiltėjimo/šaltėjimo faktas vis dar tebėra ginčus sukeliantis klausimas). Prie ledynų nykimo iš dalies galėjo prisidėti debesuotumo ir kritulių režimo pokyčiai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais.

„Tyrėjai pirmą kartą apskaičiavo šio kalno ledynų tūrio sumažėjimą“, - sakė Ohajo universiteto profesorius Lonnie Thompsonas, vienas iš šios studijos autorių.

„Vyksta nuolatinis tirpimas - jeigu palyginsite, kiek procentų nuo 2000 metų sumažėjo nykstančių ledynų tūris ir plotas, pamatysite, kad tie skaičiai labai panašūs“, - nurodoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Kilimandžaro viršūnės Šiaurinis ledynas nuo 2000 metų suplonėjo 1,9 metro, o Pietinis - 5,1 metro. Tais metais pragręžus mažesnį Furtwanglerio (Furtvenglerio) ledyną paaiškėjo, kad jis sparčiai tirpsta ir yra permerktas vandens. Iki šių metų jis suplonėjo beveik 50 proc., nurodoma studijoje.

„Jis suplonėjo perpus, - sakė L.Thompsonas. - Ateis laikas, kai Furtwanglerio ledynas visai išnyks. Jis visas dings.“ Mokslininkai nurodė, kad kitų gręžinių gilumoje, kur ledo amžius siekia 11 700 metų, intensyvaus tirpimo požymių nerasta.

Pasak tyrėjų, jų išvados rodo, jog dabartinės klimato sąlygos Kilimandžaro apylinkėse buvo stabilios pastaruosius 11 tūkstantmečių.

Komentarai (2)