„Žmonija turės pamiršti apie 24 valandų parą.“ Mokslininkai patvirtino neįsivaizduojamą (1)
Ši, regis, stabili sistema keičiasi.
© Alvesgaspar, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Greenwich_clock_1-manipulated.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dienos trukmė Žemėje gali būti ne tokia pastovi, kaip manėme anksčiau. Šimtmečius gyvenome 24 valandų cikle, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad planetos sukimasis pamažu lėtėja – ir tolimoje ateityje para gali trukti 25 valandas, rašo „The Daily Galaxy“.
Tūkstančius metų žmonės laiką matavo 24 valandų para, daugiausia dėmesio skirdami saulėtekiui ir saulėlydžiui. Tačiau iš tikrųjų paros trukmė nėra lygiai 24 valandos. Vadinamoji žvaigždinė para – laikas, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį – yra 23 valandos, 56 minutės ir 4 sekundės. Skirtumą kompensuoja laipsniškas Žemės judėjimas orbitoje aplink Saulę.
|
Pranešama, kad ši, regis, stabili sistema keičiasi.
Žemės sukimasis niekada nebuvo visiškai pastovus, o tokie veiksniai kaip gravitacinė sąveika, vidiniai procesai planetos viduje ir atmosferos pokyčiai turi įtakos jos sukimosi greičiui.
Žemės sukimosi greitį veikia vidinių ir išorinių jėgų derinys. Svarbiausias veiksnys yra Mėnulio gravitacinis poveikis, sukeliantis potvynių jėgas.
Šios jėgos sukuria trintį, kuri lėtai, bet stabiliai lėtina planetos sukimąsi.
Taip pat masės persiskirstymas Žemėje, įskaitant branduolio judėjimą ir ledynų tirpimą, turi įtakos sukimosi greičiui. Be to, įtaką, nors ir subtilesnę, turi ir Žemės ašies precesija (lėti planetos pasvirimo pokyčiai).
Prieš tūkstančius metų Žemė sukosi daug greičiau. Kai Mėnulis susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardo metų, viena Žemės para truko tik apie 10 valandų. Laikui bėgant, Mėnulio gravitacinė trauka sulėtino Žemės sukimąsi, todėl dienos palaipsniui ilgėjo. Ankstyvuoju Žemės vystymosi laikotarpiu dienos trukdavo nuo 19 iki 20 valandų.
Šis lėtėjimas tęsiasi jau 600 milijonų metų ir nerodo jokių sustojimo požymių. Šiuolaikinė 24 valandų para yra šio sudėtingo, nuolatinio proceso rezultatas.
Remiantis nauju tyrimu, Žemė ateityje gali turėti 25 valandų parą. Mokslininkai naudojo lazerinius prietaisus, kurie gali neįtikėtinai tiksliai aptikti mažyčius planetos sukimosi pokyčius.
Jie prognozuoja, kad po 200 milijonų metų paros trukmė gali pailgėti net valanda.
Šis galimas perėjimas prie ilgesnių dienų kelia įdomių klausimų apie tai, kaip prisitaikys gyvybė Žemėje. Ar turėsime keisti savo laiko skaičiavimo sistemas? Kaip tai paveiks biologinius cirkadinius ritmus? Tokio poslinkio pasekmės galėtų radikaliai pakeisti mūsų įprastą gyvenimo būdą.
