Laikas jau gali būti atsuktas atgal! Austrijos mokslininkai peržengė ribas: „laiko pultelis“ jau veikia realybėje ()
Sėkmingai sukūrė metodą, kaip paveikti laiko tėkmę mikroskopiniu mastu.

© Tima Miroshnichenko (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/analog-clock-in-macro-photography-7033891/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką pasakytumėte, jei paaiškėtų, kad laiko atsukimas atgal nėra vien mokslinės fantastikos sritis? Austrijos tyrėjų komanda plečia mūsų realybės supratimo ribas ir pasiekė tai, kas anksčiau buvo laikoma neįmanomu. Austrijos mokslų akademijos ir Vienos universiteto laboratorijose jie sėkmingai sukūrė metodą, kaip paveikti laiko tėkmę mikroskopiniu mastu. Nors tai skamba kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas, tai apima tikslų kvantinių būsenų inžineriją, o ne laiko mašiną įprasta prasme.
Kvantinio laiko valdymo protokolas – kaip jis veikia?
Aptariamas mechanizmas leidžia pagreitinti, sulėtinti ir apgręžti procesus kvantinėse sistemose. Šio pasiekimo esmė slypi komandos algoritme, kuris leidžia apgręžti daleles į ankstesnę būseną nežinant jų vidinės dinamikos. Miguelis Navascuésas iš tyrimų komandos tai iliustruoja klasikinio ir kvantinio pasaulių kontrastu:
Kino teatre filmas rodomas nuo pradžios iki pabaigos, neatsižvelgiant į žiūrovų norus. Tačiau namuose turime nuotolinio valdymo pultą, kuriuo galime valdyti filmą. Galime atsukti atgal į ankstesnę sceną arba prasukti kelias scenas į priekį.
|
Ši technika veikia su paprasčiausiomis kvantinėmis sistemomis (kubitais) beveik 100 % efektyvumu. Tai milžiniška pažanga, palyginti su ankstesniais bandymais, kai pasisekdavo tik dalis procento. Praktiniuose bandymuose buvo naudojami fotonai, perduodami per specialų kristalą, naudojant kvantinį jungiklį. Vidutinis procesų atvirkštinio judėjimo tikslumas buvo pasiektas virš 95 %, gerokai viršijant įprastų metodų galimybes. Išsamūs rezultatai rodo įspūdingą pakartojamumą:
Pirmas bandymas: 94,234 % ± 0,00023 %
Antras bandymas: 93,803 % ± 0,00041 %
Trečias bandymas: 97,336 % ± 0,00043 %
Matavimų vidurkis: 95,129 % ± 0,00021 %
Vienos universiteto mokslininkas Philipas Waltheris pripažįsta, kad šis uždavinys buvo nemenkas iššūkis. Apibendrindamas savo komandos pasiekimus, jis teigė, kad tai buvo vienas sunkiausių kada nors atliktų eksperimentų su vienu fotonu. Dalelių sugrįžimo į būseną, apie kurią iš tikrųjų nieko nežinoma, galimybė pasirodė esanti žavinga. Įdomu tai, kad komanda taip pat sukūrė metodą, kaip pagreitinti laiko evoliuciją perduodant duomenis tarp identiškų sistemų. Pavyzdžiui, norint vieną sistemą pasendinti dešimtmečiu per metus, po metų būtų galima išgauti duomenis iš devynių kitų sistemų ir perkelti juos į dešimtąją.
Praktinis pritaikymas. Kodėl neatjauniname žmonių?
Pagrindinis šio tyrimo tikslas nėra įspūdingas, bet itin praktiškas. Sukurtas metodas galėtų užkirsti kelią kvantinių kompiuterių klaidoms, atkurdamas juos į teisingą būseną po sutrikimų. Tai labai svarbu šios technologijos plėtrai, nes šiuo metu net ir nedideli svyravimai gali paneigti sudėtingus skaičiavimus. Ar tai reiškia, kad organizmų atjauninimas yra įmanomas? Tyrėjai yra nedviprasmiškai skeptiški. Žmogaus kūno laiko tėkmės atsukimas sekunde pareikalautų milijonų metų darbo ir visiško izoliavimo nuo aplinkos. Praktiškai tai yra visiška svajonė.
Nors dabartiniai eksperimentai daugiausia buvo sutelkti į fotonus, teorinis principas taikomas ir kitoms dalelėms. Tačiau jų įgyvendinimas sudėtingesnėse sistemose išlieka iššūkiu. Verta pabrėžti, kad apgrąžos procesas vyksta realiuoju laiku. Trumpai tariant, laikas, reikalingas sistemai atsukti atgal, atitinka apgrąžos periodą (plius minimalios techninės išlaidos). Tai atveria naujas galimybes kvantinių skaičiavimų srityje, nors komerciniai pritaikymai dar toli gražu neįgyvendinti.
Kad ir kaip įdomiai tai skambėtų, laiko manipuliavimas mikropasaulyje išlieka specializuota laboratorinė priemonė, o ne vartai į keliones laiku. Tačiau galbūt vieną dieną tai prisidės prie kvantinių kompiuterių, kurie iš tikrųjų pakeis mūsų realybę, kūrimo.
