Gera žinia sparčiųjų magnetinių atmintinių kūrėjams: šiluminė įtaka įmagnetinimui daug mažesnė nei manyta (0)
Fizikai, konstruodami mažesnius ir spartesnius informacijos saugojimo įrenginius, bando aptikti būdą, leidžiantį užkoduoti magnetinę informaciją tam naudojant elektrinius laukus. Vienas iš tokios sistemos privalumų – mažesnis energijos kiekis, reikalingas informacijos kodavimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau kiek anksčiau šiais metais tyrėjai pranešė, jog pagrindinis įmagnetėjimą nulemiantis veiksnys, vadinamas koerciškumu (angl. coercivity), visiškai nepriklauso nuo įtampos (koerciškumas – magnetinės medžiagos savybė priešintis išmagnetinimui). Tuomet pasirodė keista ir įdomu tai, kad svarbiausią vaidmenį čia vaidina šalutinis elektros srovės tekėjimo produktas – šiluma.
Tam, kad išsiaiškintų, kas visgi nulemia magneto koerciškumo pokyčius (įtampa ar šiluma), mokslininkai iš Tsingua universiteto Pekine (Kinija) išbandė tris struktūras, paprastai naudojamas atliekant magnetinių atmintinių eksperimentus. Kinų verdiktas toks: tai ne šiluma. Straipsnyje, kuris bus publikuotas žurnale „Journal of Applied Physics“, autoriai parodo, jog įtampa tiesiogiai nulemia visų trijų išbandytų medžiagų magnetinių savybių pokyčius.
Pavyzdžiui, tyrėjai demonstruoja, jog šį koercinį efektą galima akimirksniu panaikinti ir vėl atstatyti. Jeigu pokyčius nulemtų šiluma, būtų stebimas tam tikras vėlavimas. Iš esmės tai gera žinia šios srities specialistams, nes sistema, kurioje išsiskiria per daug šilumos, veiktų kur kas lėčiau.
