Paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatai.

Šių metų premija atiteko trims JAV universitetų mokslininkams: Johnui Clarke'ui, Micheliui H. Devoret ir Johnui M. Martiniui. Nobelio komitetas juos įvertino už pasiekimus kvantinės mechanikos srityje.

Mokslininkai buvo apdovanoti už „makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.

Anksčiau tuneliavimas ir energijos kvantavimas buvo tiriami sistemose, sudarytose vos iš kelių dalelių.

Laimėtojai po lygiai pasidalins 11 milijonų Švedijos kronų (1 mln. eurų) prizą.

BREAKING NEWS
The Royal Swedish Academy of Sciences has decided to award the 2025 #NobelPrize in Physics to John Clarke, Michel H. Devoret and John M. Martinis “for the discovery of macroscopic quantum mechanical tunnelling and energy quantisation in an electric circuit.” pic.twitter.com/XkDUKWbHpz

— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 7, 2025

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt. 2664 4 Labai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkiniai Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija 30 d. pinigų grąžinimo garantija Išsamiau

„Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai atliko seriją elektros grandinių eksperimentų, kurių metu pademonstravo, kad savitos kvantinio pasaulio savybės gali būti realizuotos sistemoje, kuri tilptų delne. Jų superlaidi elektros sistema galėjo tuneliuoti iš vienos būsenos į kitą, tarsi eitų tiesiai per sieną. Jie taip pat parodė, kad sistema sugeria ir skleidžia energiją tam tikro dydžio dozėmis, kas atitinka kvantinės mechanikos prognozes“, – aiškino Nobelio komitetas.

„Jų darbas atvėrė galimybes kurti naujos kartos kvantines technologijas, įskaitant kvantinę kriptografiją, kvantinius kompiuterius ir kvantinius jutiklius“, – priduriama pranešime.

Pasirodo, šių metų Nobelio fizikos premija apdovanotas tyrimas buvo atliktas... prieš 40 metų. Tiksliau, 1984 ir 1985 metais Kalifornijos universitete Berklyje (JAV).

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta amerikiečiui Johnui J. Hopfieldui ir kanadiečiui Geoffrey E. Hintonui už jų „fundamentalius atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuroninius tinklus“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Reuters

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()

Po 50 metų – atsakymas iš anapus. Kosmose kažkas „rėkia“

+1

3500 metrų gylyje – kosminės katastrofos pėdsakas. „Pirmą kartą tai matome!“ Kalba visas pasaulis

+1

„Žmonija turės pamiršti apie 24 valandų parą.“ Mokslininkai patvirtino neįsivaizduojamą

+1

(1)

Jūsų realybė – melas? „Visata nuolat perrašo istoriją, kad sunaikintų keliautojus laiku“

+1

„5 tonos aukso iš kiekvieno GW.“ Senovės alchemikų svajonė gali išsipildyti

+1

Laikas jau gali būti atsuktas atgal! Austrijos mokslininkai peržengė ribas: „laiko pultelis“ jau veikia realybėje

+1

„Juodosios skylės bomba.“ Pasaulį sudrebino įvykis

+1

Žemę pasiekusi „neįmanoma“ dalelė galėjo būti tamsioji materija

+1

Carlo Rovelli apie tai, ką klaidingai suprantame apie kvantinės teorijos kilmę

+1

Jūsų išmanusis telefonas gali aptikti kažką, ko jūs net nematote! CERN drebina pasaulį

+1

„Zona, kurioje laikas išprotėja.“ Šio reiškinio negali paaiškinti joks mokslas

+3

(2)

Mokslininkai paskelbė, kad fizinis erdvėlaikio  iškreipimo variklis dabar įmanomas. Rimtai. (Video)

+1

(2)

Laiko kelionių paradoksas. Štai, kodėl nematome svečių iš ateities

+1

Kvantiniai kompiuteriai pagaliau pasiekė besąlygišką pranašumą

+1

Ar „antivisatoje“ obuolys vis tiek būtų nukritęs Niutonui ant galvos?

+1