Atviras kelias į nežinomą fiziką. Didžiausias pasaulyje. Kinijoje pradėjo veikti JUNO (FOTO, VIDEO) ()
Didžiausias pasaulyje „vaiduokliškų dalelių“ detektorius JUNO pradėjo veikti 700 metrų gylyje po žeme pietų Kinijoje. Mokslininkai gavo pirmuosius neutrinų tyrimų rezultatus, atverdami kelią nežinomai fizikai.
© Ekrano kopija | https://x.com/ChinaScience/status/1844603839091179985/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš du mėnesius pradėjo veikti Dziangmeno požeminė neutrinų observatorija (JUNO, Jiangmen Underground Neutrino Observatory) – didžiausias pasaulyje dalelių, vadinamų neutrinais, detektorius.
Per tą laiką mokslininkai sugebėjo precedento neturinčiu tikslumu išmatuoti skirtingų tipų arba skonių neutrinų parametrus. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti išankstinio spausdinimo serveryje arXiv.
China has built world's largest transparent spherical detector, a 12-story-tall, 35.4-m-diameter acrylic sphere, 700 m underground at Jiangmen Underground Neutrino Observatory (JUNO) in Guangdong to capture elusive neutrinos, scheduled to begin operation in 2025. #ChinaScience pic.twitter.com/vrbmPV5b57
— China Science (@ChinaScience) October 11, 2024
|
Naudodami JUNO neutrinų detektorių, fizikai galėjo patikslinti dviejų pagrindinių neutrinų parametrų vertes: maišymo kampą (mixing angle), kuris apibūdina, kaip skirtingos neutrinų masės būsenos susijungia ir sudaro neutrinų skonius, ir šių masės būsenų skirtumo kvadratą.
Prieš tai fizikai 50 metų bandė nustatyti šiuos parametrus, o mokslininkams pavyko susiaurinti jų reikšmę vos per 59 neutrinų detektoriaus veikimo dienas.
Neutrinai laikomi paslaptingiausiomis žinomomis elementariosiomis dalelėmis. Trilijonai neutrinų kas sekundę praeina pro jūsų kūną. Tačiau šios dalelės turi labai mažą masę ir beveik nesąveikauja su įprasta materija, todėl jos vadinamos „vaiduokliškomis dalelėmis“ (ghost particles). Dėl šios savybės neutrinus labai sunku tirti.
The world's largest transparent spherical neutrino detector at Jiangmen Underground Neutrino Observatory (JUNO) in south China's Guangdong Province, reported its first achievement on Wednesday, marking a major step of its decade-long construction.
— China Science (@ChinaScience) November 19, 2025
Using 59 days of effective data… pic.twitter.com/feBtBxkD7D
Nauja informacija apie neutrinus gali sugriauti standartinį dalelių fizikos modelį, kuris yra geriausias subatominio pasaulio paaiškinimas. Modelis yra nepilnas, nes neatsižvelgia į hipotetines daleles ir neįrodė, kad neutrinai gali turėti masę.
Fizikams pavyko išsiaiškinti, kad neutrinai turi masę, nors ir labai mažą, dėl reiškinio, vadinamo neutrinų osciliacijomis. Neutrinai būna trijų tipų arba skonių: elektroninis, miuoninis ir tau. Šios vaiduokliškos dalelės gali keisti savo skonį judėdamos erdve. Šio keisto reiškinio priežastis dar nėra iki galo suprantama, tačiau jis galėtų padėti atskleisti nežinomus fizikos reiškinius.
#Jiangmen | 🔬The Jiangmen Underground Neutrino Observatory (JUNO) has announced its first scientific results, achieving unprecedented precision in measuring two key parameters governing neutrino oscillations. The findings, released on November 19, demonstrate a remarkable… pic.twitter.com/nTv0GALg64
— Hi,GBA (@thisisGBA) November 21, 2025
JUNO neutrinų detektorius pastatytas giliai po žeme, nes Žemės pluta sudaro natūralų ekraną nuo daugumos kitų dalelių, tačiau vaiduokliškos dalelės pro jį prasiskverbia ir gali būti aptiktos.
Naujasis neutrinų detektorius yra 35 metrų skersmens sfera, kurioje yra 20 000 tonų skystojo scintiliatoriaus. Tai medžiaga, kuri skleidžia šviesą, kai pro ją praeina neutrinai. Specialūs jutikliai gali tiksliai nustatyti, kokio tipo šviesos blyksnis tai buvo ir kokio tipo neutrinas jį sukėlė.
JUNO misijos metu fizikai sugebėjo precedento neturinčiu tikslumu išmatuoti parametrus, apibūdinančius perėjimą tarp skirtingų neutrinų skonių. Mokslininkai tikisi dar labiau patikslinti neutrinų oscilacijų parametrus.
Fizikų teigimu, neutrinas yra vienintelė elementarioji dalelė, turinti savybę, kurios nenumato standartinis dalelių fizikos modelis. Todėl mokslininkai neutriną laiko naujos fizikos vartais.
Per mažiausiai šešerius metus truksiančią misiją JUNO gali padėti išspręsti seniai dingusias fizikos paslaptis. Mokslininkai nori išsiaiškinti, kurie neutrinų skoniai yra sunkiausi, o kurie – lengviausi. Tai galėtų padėti suprasti, kodėl Visatoje yra mažiau antimaterijos nei materijos, nors Didžiajame sprogime antimaterijos buvo tiek pat.
Kol kas vaiduokliškos dalelės suteikia viliojančių užuominų apie fiziką, kurios pranoksta dabartines teorijas, teigia mokslininkai.
