Jūsų prisiminimai gali būti melas. Rimčiausia fizikos mįslė, apie kurią niekas nekalba ()
Eidami šiuo pėdsaku, jie priėjo išvadas, galinčias pakenkti mūsų pasitikėjimui pačia realybe.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar įmanoma, kad visas mūsų gyvenimas – prisiminimai, patirtys, istorija – iš tikrųjų niekada neįvyko? Tai skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau fizikų atliekami tyrimai rodo, kad šis klausimas turi tvirtą mokslinį pagrindą.
Mokslininkai iš naujo pažvelgė į vieną labiausiai nerimą keliančių šiuolaikinės kosmologijos paradoksų – vadinamąją „Boltzmanno smegenų“ koncepciją. Eidami šiuo pėdsaku, jie priėjo išvadas, galinčias pakenkti mūsų pasitikėjimui pačia realybe.
Boltzmanno smegenys – ilgametis paradoksas apie realybės prigimtį
Atspirties taškas yra koncepcija, kilusi iš XIX a. fiziko Ludwigo Boltzmanno darbų apie entropiją ir antrąjį termodinamikos dėsnį. Pagal jį visata natūraliai siekia maksimalaus chaoso būsenos. Tačiau per begalinį laiką gali pasitaikyti retų fluktuacijų, kurios trumpam sukuria tvarkingas struktūras. Ekstremaliu atveju tai reiškia galimybę spontaniškai atsirasti vienai sąmoningai smegenų struktūrai. Jos būtų tiek išbaigtos, kad turėtų netikrus prisiminimus apie praeitį.
|
Už šių įžvalgų stovi komanda, susijusi su Santa Fe institutu. Jos nariai ne tik bando įvertinti, ar toks scenarijus įmanomas, bet ir siekia sutvarkyti argumentų chaosą, kuris per ilgus metus susikaupė aplink šį paradoksą. Jų išvada stebina: daugelis ikišiolinių svarstymų gali būti grindžiami paslėptomis prielaidomis ir loginėmis klaidomis, ypač susijusiomis su tuo, kaip interpretuojame laiką bei atmintį.
Pagrindinė problema yra tai, kaip fizikai nustato atskaitos tašką laike. Dauguma teorijų daro prielaidą apie konkretų momentą, nuo kurio analizuojama visatos evoliucija ir entropijos didėjimas. Tačiau, autorių nuomone, ši prielaida yra subjektyvi. Skirtingi pasirinkimai veda prie visiškai priešingų išvadų: vienu atveju visata atrodo kaip tvarkinga istorija, vedanti į dabartį, kitu – kaip chaotiška sistema, kurioje mūsų prisiminimai gali būti tik atsitiktinė iliuzija.
Mūsų prisiminimai iš tikrųjų niekada neįvyko?
Praktikoje tai reiškia, kad kai kurie argumentai, teigiantys, jog galime būti „Boltzmanno smegenys“, remiasi užburtu ratu. Jie daro prielaidą apie mūsų duomenų apie praeitį patikimumą tam, kad padarytų išvadą, jog tie patys duomenys yra nepatikimi. Pasak tyrėjų, toks samprotavimas paneigia save ir negali būti laikomas tvirtu moksliniu pagrindu.
Nepaisant to, problema neišnyksta. Boltzmanno smegenų paradoksas išlieka vienu rimčiausių iššūkių kosmologijai, nes jis liečia fundamentalų klausimą: kodėl stebime tvarkingą visatą su nuoseklia istorija, o ne chaotiškus, atsitiktinius reiškinius? Jei tokie dariniai būtų statistiškai labiau tikėtini nei būtybės, atsiradusios normalaus kosminės evoliucijos proceso metu, tai reikštų, kad mūsų supratimas apie realybę yra labai neišsamus. Būtent todėl fizikai ketina įminti šią įsisenėjusią mįslę.
