Nesustojančių fizikos atradimų dešimtmetis Lietuvoje (1)
Fizikos srityje dirbantys Lietuvos mokslininkai jau seniai puikiai vertinami pasaulyje už aukščiausio lygio tiriamuosius darbus. Beje, jie Lietuvos vardą garsina ne ką mažiau nei žinomi mūsų sporto ar verslo atstovai ir tiesiogiai prisideda prie to, kad mūsų šalis taptų aukštųjų technologijų ir inovacijų valstybe.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rinkdamas daugiausiai pasiekusį ir nusipelniusį fiziką, žurnalas „Veidas“ atliko fizinių mokslų atstovų apklausą, kurioje dalyvavo per 30 mokslininkų, šiuo metu dirbančių trijuose didžiausiuose universitetuose, į Fizinių ir technologijos mokslų centrą (toliau FTMC) susijungusiuose institutuose bei aukštųjų technologijų įmonėse. Taip pat atsižvelgėme į publikacijų skaičių tarptautiniu mastu vertinamuose moksliniuose leidiniuose bei citavimo intensyvumą.
Žinodami, kokia stipri Lietuvoje lazerinių technologijų sritis, nenustebome, kad šiais metais daugiausiai kolegų balsų surinko Vilniaus universiteto profesorius, Lazerinių tyrimų centro ultratrumpųjų šviesos impulsų optikos grupės vadovas prof. habil. dr. Audrius Dubietis. Šis mokslininkas per pastarąjį dešimtmetį atliko kelis tikrai svarbius atradimus netiesinės optikos srityje, publikavo keliasdešimt ypač aktyviai cituojamų mokslinių straipsnių, bendradarbiauja su užsienio mokslininkais, studentams dėsto netiesinės optikos kursą. Apie šių metų laureatą ir jo nuveiktus darbus plačiau rašoma kitame puslapyje.
Na, o be jo, dar verta paminėti ir keletą kitų fizikų, kurie, kolegų manymu, verti daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį nuveikusių mokslininkų vardo, tačiau iki pirmos vietos jiems pritrūko keleto balsų.
Akademikas prof. Algis Petras Piskarskas negalėjo būti nepaminėtas – šis mokslininkas laikomas vienu iš ramsčių, laikančių lazerių mokslo pagrindus Lietuvoje. Šiemet jam sukaks 70 metų, tad pats mokslininkas laboratorijose aktyviai galbūt jau nebedirba, tačiau jo generuojamos idėjos įkvepia jaunesnius mokslininkus kurti dar geresnius lazerius.
Per pastaruosius dešimt metų jo vadovaujama mokslininkų komanda patobulino optinio parametrinio šviesos stiprinimo metodus. Šių tyrimų rezultatai buvo aktyviai publikuojami tarptautiniuose mokslo žurnaluose, todėl A.P.Piskarskas iki šiol yra vienas dažniausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų.
Šalia šio akademiko, visą gyvenimą atidavusio universitetui, nemaža dalis fizikų minėjo ir jo mokinį – daktarą Romualdą Danielių, kartu su kolegomis sukūrusį pirmuosius tolygiai derinamo bangos ilgio pikosekundinius bei femtosekundinius lazerius. Nuo 1995 m. R.Danielius yra mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ mokslinis vadovas – ši bendrovė 2007 m. sukūrė diodinio kaupinimo femtosekundinius impulsus generuojantį lazerį PHAROS, kuris puikiai tinka naudoti ne tik mokslinėse laboratorijose, bet ir pramonėje. Šis prietaisas praverčia mikroelektronikoje – ypač ploniems silicio sluoksniams pjaustyti, šviestukų gamyboje – ypač kietai medžiagai safyrui pjaustyti ar net oftalmogijoje, atliekant akių refrakcijos koregavimo operacijas.
Be to, kolegos dažnai minėjo ir kitą ilgametį fizinių mokslų tyrėją prof. habil. dr. Arūną Krotkų, laikomą vienu aktyviausių optoelektronikos ir terahercinių prietaisų kūrėjų Lietuvoje. Prieš aštuoniolika metų tuometinio Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijoje A.Krotkaus vadovaujama komanda sukūrė naują medžiagą galio bismidą arsenidą ir „privertė“ ją generuoti terahercų dažnių elektromagnetines bangas. Tokia spinduliuotė visai nepavojinga žmogui, tačiau yra labai skvarbi – lengvai įveikia kelis drabužių sluoksnius bei kitas kliūtis, leisdama pastebėti paslėptus nemetalinius daiktus ar sprogmenis, kurių kitais detekcijos metodais neįmanoma aptikti. 2006 m. A.Krotkus įkūrė bendrovę „Teravil“, kuri kartu su „Šviesos konversija“ gamina terahercų dažnių srities spektroskopinę sistemą.
Be minėtų mokslininkų, kolegos fizikai aktyviai balsavo ir už du FTMC mokslininkus – sužadinimo ir krūvio pernešimo reiškinius fotosintezėje tiriantį, eksitonų teoriją tobulinantį profesorių Leoną Valkūną bei ultrasparčiųjų relaksacinių vyksmų molekulinėse kietosiose medžiagose ir polimeruose tyrimus atliekantį Vidmantą Gulbiną.
