Iki šiol tai buvo neįmanoma: Vokietijos inžinieriai sugalvojo, kaip sulenkti stiklą 90 laipsnių kampu – jau ieškoma partnerių iš pramonės sektoriaus (15)
Jei langas tęsiasi per visą pastato kampą, įprastai jis būna pagamintas iš dviejų stiklo lakštų, kurie sujungiami metaline tarpine. Tačiau Vokietijos mokslininkai teigia, kad jiems pavyko sukurti metodą, kaip vientisą stiklo lakštą sulenkti 90 laipsnių kampu ir toks stiklas visiškai nepraranda savo optinių savybių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors jau yra žinoma, kad stiklo lakštus galima pašildyti ir tam tikru kampu sulenkti, tačiau iki šiol buvo neįmanoma jų sulenkti itin dideliu kampu.
Be to, kadangi įprastas procesas apima viso lakšto kaitinimą tiek, kad jis taptų minkštas ir kalus, taškuose, kur stiklas laikomas krosnyje, gali susidaryti deformacijos.
Kad būtų išvengta šių apribojimų, Fraunhoferio medžiagų mechanikos instituto tyrėjai sukūrė naują stiklo lenkimo metodą.
Viskas prasideda nuo stiklo lakšto, kuris įdedamas į orkaitę, įkaitintą iki maždaug 500 ºC (932 ºF). Tai yra šiek tiek žemiau „pereinamojo taško“, kuriame stiklas jau tampa kalus, todėl krosnyje esantys stiklo lakšto laikikliai nesukelia jokių nereikalingų stiklo deformacijų.
Tada stiklo lakšto vidurys – arba toji vieta, per kurią norima sulenkti stiklą – yra papildomai pakaitinamas su lazeriu. Tad visas stiklo lakštas yra 500 ºC laipsnių temperatūroje, o konkreti stiklo vieta papildomai pakaitinama su lazeriu.
Dėl lazerio poveikio tos stiklo lakšto vietos tampa minkštos ir tada stiklą galima sulenkti kad ir 90 laipsnių kampu. Kai taip perlenktas stiklas atvėsta, jis vėl tampa visiškai standus ir galimas naudoti.
Vokietijos mokslininkus šiuo metu riboja turima laboratorijos įranga, kadangi su ja inžinieriai tegali dirbti tik su stiklo lakštais, kurių matmenys yra ne didesni, kaip vienas kvadratinis metras. Todėl jau ieškoma partnerių iš pramonės sektoriaus, kuriems tokia stiklo lenkimo technologija atrodytų komerciškai patraukli ir tada būtų galima bandymus atlikti su didesnių matmenų stiklo lakštais.
Tikimasi, kad tokia stiklo lenkimo technika gali praversti ne tik pastatų statybose, bet ir tokiose srityse, kaip medicina, kur šia technika būtų galima gaminti labai specifinius ir įvairiems tyrimams reikalingus stiklinius prietaisus.