"Energijos bokštas" - naujas elektrinių principas (15)
Izraelio mokslininkai sukūrė produktą, kurio pritaikymas energetikoje leistų nesudėtingai gauti nuo 15 iki 20 kartų daugiau elektros energijos nei jos yra sunaudojama dabar visame pasaulyje. Ir ne tik tai - naujojo tipo elektrinė galėtų taip pat būti naudojama kaip vandens gėlinimo kompleksas ir tuo pačiu "atvėsinti" Žemę, t.y. apgręžti globaliojo atšilimo procesą priešinga linkme. Kokia idėjos esmė - skaitykite toliau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi šie teiginiai yra labai skambūs, tačiau mokslininkai iš "Technion" (Izraelio Mokslo Instituto) visiškai įsitikinę, jog "Energijos bokštas" (angl. "Energy Tower") galėtų būti vos ne esminis kelių didžiausių pasaulio problemų sprendimas. 7 žmonių kolektyvas ties šia idėja dirbo nuo pat 1983 metų. Projekto iniciatorius profesorius Dan Zaslavsky aiškina, jog "Energijos bokštas" veikia panaudojant fundamentalų konvekcijos principą: šilto oro srovės kyla aukštyn, o šalto - leidžiasi žemyn. Šiai oro masių judėjimo energijai surinkti būtų galima pastatyti maždaug 900 metrų aukščio ir 360 metrų pločio bokštą. Kylantis nuo Žemės paviršiaus oras palaipsniui vėsta, o bokšto viršuje orui papildomai aušinti (ir tuo pačiu jį drėkinti, taip padidinant masę) būtų purškiamas vanduo, surinktas iš kritulių arba paimtas tiesiog iš jūros. Stipriai atvėsęs sunkesnis oras kristų žemyn, įgaudamas vis daugiau kinetinės energijos, ir galiausiai visas srautas suktų bokšto apačioje įrengtas turbinas. Turbinos būtų jungiamos prie elektrą gaminančių generatorių.
Kadangi tokio įrengimo veikimas labai priklauso nuo orą įšildančios Saulės energijos, "Energijos bokštą" mokslininkai priskiria Saulės elektrinių klasei. Kadangi pageidautina, jog bokšto viršuje būtų pakankamas šilto oro kiekis, tokia elektrinė geriausiai veiktų karšto ir sauso klimato zonose. Komanda nustatė regionus, esančius maždaug 40 pasaulio šalių, kurie geriausiai tiktų šiai koncepcijai įgyvendinti - šiems regionams priklauso Vidurinių Rytų, Australijos, Šiaurės Afrikos, Kalifornijos ir Meksikos teritorijos.
Mokslininkai taip pat prognozuoja, jog projektas būtų pakankamai pigus - šiuo būdu generuojama elektra kainuotų tik 6-7 centus (lietuviškus) už vieną kilovatvalandę energijos, o tai yra kelis kartus pigiau nei dabartinės elektros energijos kaina. Taip pat tokia energija būtų pigesnė nei dabartinių Saulės elektrinių, hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gaminama energija. Be to, bokštas galėtų būti naudojamas vandeniui gėlinti - gėlo vandens gavybos kaštai sudarytų tik maždaug pusę kaštų, reikalingų dabartinėms gėlo vandens gavimo technologijoms. Vandens rezervus būtų galima naudoti vietoje įvairiais tikslais - žemės drėkinimui, įvairių rūšių biokurui gaminti, žuvų fermoms ir taip toliau.
Galiausiai, "Energijos bokštas" galbūt netgi padėtų atvėsti pačiai Žemei ir geriausiu atveju netgi apsuktų globaliojo atšilimo procesą atvirkštine kryptimi. Toks gamtinis procesas vyksta natūraliai ties Ekvatoriumi. Pastačius tokius bokštus dykumų regionuose tokį procesą būtų galima ženkliai paspartinti, perteklinę šilumos energiją transformuojant į elektrą. Žinoma, tokių statinių kiekis arba jų matmenys taip pat turėtų būti tokie, kad leistų "susidoroti" su gigantiškais energijos kiekiais.
Nors mokslininkai tiki savo projekto veiksmingumu, jie vis dar laukia potencialių investuotojų, kurie galėtų finansuoti bent prototipo gamybą ir bandomuosius eksperimentus.