Sūrus vanduo gali degti (video) (20)
Dar vasaros pradžioje pasirode pirmieji pranešimai apie tai, jog pastebėtas keistas reiškinys - sūrus vanduo, veikiamas radio bangomis gali degti. Šį reiškinį visai atsitiktinai pastebėjo inžinierius Johnas Kanzius (vardas ir pavardė rodo potecialią lietuvišką kilmę) iš Vašingtono valstijos (JAV). Mokslo pasaulis ganėtinai skeptiškai reagavo į tokius teiginius, tačiau dabar atlikti chemijos mokslo daktaro Rustumo Roy'aus eksperimentai tą visiškai patvirtina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dr. Rustumas Roy'us, chemikas iš Penno valstijos universiteto (Penn State University) pakartojo šį eksperimentą ir patvirtino, kad tai ne apgaulė, ir elektrodai, kaip kai kas manė, nebuvo įkišti į vandenį – tuomet vyktų elektrolizė, ir nebūtų nieko stebėtino, kad vandenilis vandens paviršiuje galėtų užsidegti.
R. Roy'us nurodė, kad pats sūrus vanduo, be abejo, nedega, tačiau, atrodo, kad radijo dažnio bangos elektromagnetinės bangos susilpnina ryšius, jungiančius sūraus vandens komponentes – natrio chloridą, vandenilį ir deguonį, ir išsiskiria vandenilis, kuris padegtas paviršiuje ima degti pastovia kaitria liepsna, pasiekiančia net 3 tūkst. laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Nustojus veikti generatoriui, liepsna užgęsta.
Iš dabartinių tyrimų aišku, jog šiam efektui pasiekti tinka bet koks sūrus vanduo - tame tarpe paimtas tiesiai iš jūros. Įdomiausia, jog degantis vandenilis oksiduojasi ir iš naujo virsta į vandenį. Kažkas panašaus į amžinojo variklio idėją.
Dr. Roy'aus nuomone, J. Kanziaus atradimas yra vienas iš įdomiausių vandens tyrimuose per pastaruosius 100 metų, ir labai svarbu jį ištyrinėti detaliau, o ypač – išsiaiškinti, koks jo naudingumo koeficientas – ar kartais radijo bangų generatorius nenaudoja daugiau energijos negu jo išskiria degantis vandenilis. Jeigu rezultatai bus teigiami, žmonijai atsivers naujos, dar neišnaudotos energijos šaltiniai.
Tiesa, kaip šis procesas veikia vandens struktūrą nėra žinoma. Kaip ir tai ar toks "degintas" vanduo išlieka sveikas vartojimui.
J. Kanziaus atradimas buvo atsitiktinis – jis mėgino radijo dažnių generatorių, kurį jis pagamino vėžiui gydyti – buvo planuojama į vėžines ląsteles įterpus metalo nanodalelių jas suardyti radijo dažnio bangomis. Tyrimai buvo atliekami Pitsburgo universiteto Medicinos centre bei Teksaso universiteto Vėžio tyrimų centre Hjustone.
„Vanduo – viena iš labiausiai paplitusių medžiagų Žemėje, ir matant ją degančią mane nukrečia šiurpuliukai. Galbūt tai ateities energijos šaltinis“, – sakė Roy'us Rustumas. Visgi tai nėra labai neįtikėtinas dalykas - jau senai chemikai žino, kad bet kokiam degimo procesui vanduo yra būtinai reikalingas. Jeigu iš benzino visiškai pašalintumėme vandenį, jis liautųsi degęs.
Plačiau: