Naujos kartos optiniai mikroskopai leis stebėti DNR molekules (1)
Stiveno Kueiko (Stephen Quake) vadovaujama Kalifornijos technologinio instituto mokslininkų grupė sukūrė artimojo lauko optinį fluorescencinį mikroskopą, kuriuo galima stebėti vos 10 nanometrų dydžio objektus. Tai dvigubai geresni rezultatai, nei iki šiol pasiekiami geriausių optinių mikroskopų. Mažesnė skiriamoji geba buvo pagrindinis tokių mikroskopų trūkumas, lyginant juos su elektroniniais analogais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kas neįsivaizduoja, ką reiškia skaičius 10 nm, pabandykim pasiaiškinti. 1 metras (1 m) yra puikiai žinomas dydis. Tūkstantį kartų mažesnis atstumas vadinamas 1 milimetru (1 mm). Šį atstumą dar galima pamatyti liniuotėje. Sumažinus 1 mm dar tūkstantį kartų - gausis 1 mikrometras (1 mkm). Tokio atstumo jau niekaip nepamatysite paprasta akimi. O vieną mikrometrą sumažinus 100 kartų, gausis 10 nanometrų (10 nm). Vadinasi 10nm=0,00000001 m. Dydžiai tikrai nedideli...
Tokio dydžio objektai iki šiol buvo stebimi tik elektroninio mikroskopo pagalba, tačiau dėl veikimo ypatumų su juo negalima stebėti realių procesų. Tad šis mokslininkų išradimas gali labai palengvinti visų nano tyrinėtojų dalią. Žurnale Physical Review Letters autoriai aprašė vadinamąją ANSOM (apertureless near-field scanning optical microscope) technologiją ir fazinės filtracijos metodą, kuris panaikina fluorescencijos fliuktuacijų (kitaip tariant - optinių triukšmų) pasekmes.
Iki šiol geriausių artimojo lauko mikroskopų skiriamoji geba buvo 20 nm. Nors naujasis prietaisas gali būti sėkmingai pritaikytas daugelyje mokslo sričių, pirmiausia jis skirtas biomolekulių tyrimams. Norėdami įvertinti naujojo prietaiso galimybes, mokslininkai tyrinėjo DNR molekules - iki šiol to nepavyko padaryti jokiu optiniu mikroskopu. Tikimasi, kad šį išradimą pavyks pritaikyti ne tik biochemijoje bet ir nanotechnologijų srityje.
Naujojo mikroskopo pagalba pavyko gauti vandens molekulės atvaizdą ore. Ateityje planuojama pagaminti mikroskopą, dirbsiantį su vandens tirpalais. Dar truputį padidinus pačio mikroskopo skiriamąją gebą, tuomet jis prilygs elektroniniams mikroskopams, tačiau, skirtingai nuo pastarųjų, juo bus galima stebėti gyvoje ląstelėje vykstančius procesus arba tyrinėti molekules natūraliose sąlygose.
Parengta pagal: