Švedija: atėjo mažesniųjų metas  (3)

Mūsų laikus daug kas vadina medžiagotyros amžiumi. Apie medžiagą, jos struktūrą ir viduje vykstančius procesus tiesiog fantastiškų dalykų leidžia sužinoti neutronai.

Lietuvos mokslininkai dideles viltis sieja su Lunde (Švedija) numatytu įgyvendinti naujos kartos neutronų gamybos projektu - European Spallation Source (ESS). Manoma, kad didžiausias Europoje ir trečias pasaulyje toks centras bus kur kas pranašesnis už veikiančius Japonijoje ir JAV. Nors ESS projektą įgyvendinti taip pat siekė Ispanija ir Vengrija, praėjusį ketvirtadienį Briuselyje per Europos Sąjungos (ES) šalių ministrų susitikimą daugumą balsų gavo Švedija.

Kaip skelbiama ESS Scandinavia (ESSS) tinklapyje, Lundo projektą parėmė septynios šalys: Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Danija, Norvegija, Estija ir Latvija. Prie daugumos prisidėjo ir Italija su Šveicarija. Lietuva, deja, balsavime nedalyvavo.

Praėjusį ketvirtadienį Lundo universitete Lietuvos žinių (LŽ) korespondentė kalbino ESSS direktorių prof. Coliną Carlile'ą.

„Aš tikiu angelais”

- Kaip jaučiatės laukdamas tokio svarbaus sprendimo?

- Daugybė žmonių manęs klausia, ar nervinuosi. Ne, nesinervinu, nes visas darbas padarytas. „Aš tikiu angelais “ („I believe in angels “- švedų grupės ABBA dainos žodžiai, - aut.) ta prasme, kad jei dirbai sunkiai ir sąžiningai, tas darbas atsipirks.

- Kodėl, jūsų manymu, Lundas labiausiai tinka tokiam centrui?

- Yra kelios priežastys. Pirmiausia, geras susisiekimas per Kopenhagos oro uostą - tiltu iš Danijos į Švediją kelionė į Lundą trunka tik pusvalandį. Netoli yra tikrai didelis Lundo universitetas ir inovacijų centras “Ideon “. Be to, visi kalba angliškai ir šiuo požiūriu vieta idealiai draugiška.

Kitas dalykas, plečiantis ES, atėjo laikas, mano nuomone, ir mažesnėms valstybėms tapti didžiųjų mokslo centrų šeimininkėmis. Iki šiol tokie centrai buvo Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Laikas judėti į priekį ir, manau, Švedijai priklauso tas žingsnis - ji yra šalis, kur žmonės tiki, kad centras bus pastatytas laiku ir atitiks visus reikalavimus. Kitos valstybės, žvelgiant labiau į rytus, čia galės pasiekti didžiulių intelektinės galios rezultatų. Kaip sprendžiu iš savo patirties dirbant su žmonėmis Šiaurės šalyse, dar kitas žingsnis bus didelio mokslo centro atsiradimas kurioje nors iš naujųjų ES rytinių šalių.

Nepamirštant net bičių

- Ar toks didžiulis mokslinių tyrimų centras nekels pavojaus aplinkos ir žmonių saugumui?

- Lunde jis bus pastatytas pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Švedija turi didelių šios srities technologinių pajėgumų. Galima garantuoti, kad centras bus saugus, kaip ir žmonės gatvėje supranta saugumą. Galiu patikinti, kad viskas bus atlikta tinkamai. Turiu šioje srityje patirties - buvau mokslinių tyrimų centro direktorius Prancūzijoje. Ten galingiausias kada nors veikęs atominis reaktorius, tačiau aš buvau tikrai labai ramus, nes žinojau du dalykus: drauge dirbo geriausiai parengti inžinieriai, be to, Prancūzijos branduolinio saugumo autoritetai taikė aukščiausius standartus.

Esu visiškai garantuotas dėl naujojo centro statybos Lunde. Manau, kad nebūtų problemų ir Vengrijoje ar Ispanijoje, tačiau visiškai pasitikiu Švedija, nes ją gerai pažįstu, žinau, kaip čia gerbiama aplinka. Aplinkosaugininkai tam tikra prasme atstovauja kiekvienam iš mūsų ir kelia klausimus, į kuriuos kartais sunku atsakyti, tačiau priverčia galvoti, ką galėtume padaryti, kad būtų dar geriau. Pavyzdžiui, pagyvenę ponai, laikantys bites, sako mums: puiku, kad čia statote, bet prašome vieno dalyko - pasodinkite žydinčių medžių bitėms. Taigi turime ir tokių aplinkosaugos poreikių. Žemės savininkai nenori didelių tvorų, kad būtų išsaugotas peizažas, ir mes žiūrime, ar nėra senoviškų būdų - kaip užmiesčio namai turi vejose tarsi aplink pilį iškastus griovius. Pasak vietinės miesto tarybos, čia yra gera dirbama žemė, bet ūkių problema dabar ta, kad šimtais hektarų auginami vienos rūšies augalai, natūrali gamta vis labiau ribojama. Sieksime įvairovės, stengsimės sukurti tokią aplinką, kurioje galėtų gyventi ir žvėrys, ir paukščiai.

Europietiška komanda

- Sulaukus pritarimo dėl ESS statybos Lunde, kokie būtų tolesni veiksmai?

- Iš karto kreipsimės į kolegas Vengrijoje ir Ispanijoje dėl bendradarbiavimo. Taip pat ir į kitas Europos tautas, kad suburtume čia europietišką komandą. Taip darome ne todėl, kad norime būti europiečiai, o todėl, kad reikia sutelkti visos Europos patirtį. Pavyzdžiui, jūsų kaimynė Latvija turi patirties skystųjų metalų srityje, o Lietuvoje yra tikrai puikių chemikų.

Reikės dar kartą peržiūrėti brėžinius, kad įsitikintume, jog projektas tikrai yra šiuolaikiškas, modernus ir duos geriausią rezultatą už priimtiniausią - bet ne mažiausią! - kainą. Šis procesas užtruks apie trejus metus. Tiek laiko reikės ir aplinkosaugos bei statybų leidimams gauti. 2012-aisiais pradėsime statybas. 2018-aisiais jau bus galima atlikti pirmuosius tyrimus, tačiau galutinai centras bus baigtas apie 2023-2024 metus.

- Esate pasiryžę Lunde pastatyti kur kas geresnį nei amerikiečių ar japonų tokie centrai.

- Jis turi būti geresnis dėl paprastos priežasties: mes pradėsime dirbti po dešimties metų, todėl negalime statyti to, kas po tiek laiko tik prilygtų amerikiečių ar japonų įrangai. Turi būti žengtas žingsnis į priekį. Taip veikia mokslas ir technologijos - stengiamasi plėtoti tokias galimybes, kokių dar niekas neturi. Dar po 10-20 metų kas nors pastatys geresnį nei mūsų centras. Taip kuriama pažanga - per varžybas ir bendradarbiavimą kartu. Tikslas yra ne vyrauti, o suburti visus bendram darbui.

Apie sėją ir pjūtį

- Kai kurie mūsų mokslininkai nerimauja, jog nežino kaip apskaičiuoti, kiek kainuos Lietuvai galimybė būti įtrauktai į šį projektą, kad mūsų tyrėjai turėtų prieigą prie ESSS prietaisų. Mes paprasčiausiai neturime tokios patirties.

- Taikliai pastebėta. Kai kalbėjau, jog Švedija žengs kitą ES žingsnį, turėjau omenyje, kad iš mokslo ir technikos visuomenių bus pareikalauta ne tik fundamentaliųjų mokslo žinių, bet labiau gebėjimo pateikti tokius pasiūlymus. Kaip tvarkyti šiuolaikinių projektų vadybą, kad jie netruktų amžinai, o būtų įgyvendinami laiku. Kaip nustatyti teisingą projektų kainą ir įgyti savo šalies politikų pasitikėjimą. Manau, jog reikia labai daug mokytis, ir tai pastebėjome, kai kalbėjomės su daugeliu naujųjų ES šalių. Jos prašo padėti diegti naujus metodus, atitinkančius šiuolaikinius standartus, kad galėtų pastatyti perspektyvius sinchotronų, neutronų ar lazerių centrus. Manau, jog čia, Švedijoje, mes tai galime padaryti labai gerai.

- Dabar Lietuvoje pradedami kurti mokslo slėniai sulaukia prieštaringų vertinimų. Kokias, Jūsų manymu, tyrimų kryptis būtų perspektyviausia plėtoti, kad mūsų mokslininkų idėjos sudomintų, pavyzdžiui, ir ESS Lunde?

- Yra daug atsakymų į šį klausimą. Aš pasakyčiau, kad Lietuvai tikrai reikia investicijų į mokslą ir technologijas. Investicijos, kurios jau padarytos, ne visos atsipirks, tačiau jei apgalvotai pasirinkote, gal keturios iš penkių ar dvi iš trijų bus sėkmingos. Kol tai dauguma, tvarkotės gana neblogai, jei atsižvelgiate, kaip veikia pramonė. Naudojantis išmintingais patarimais galima spręsti, kur yra didesnė galimybė sėkmingam darbui. Jei iš penkių jūsų slėnių trys ar keturi išsilaikytų, būtų tikrai labai gerai.

Tikiu europietišku idealu ir vienas mano patarimų būtų - investuojant Lietuvoje iš karto pasiųsti signalą apie tokias investicijas jauniems žmonėms užsienyje, kad susigrąžintumėte nutekėjusius protus ir taip pat pritrauktumėte kitų šalių mokslininkų. Juk Lietuva yra puiki šalis, o Vilnius - gražus miestas. Jūs traukiate žmones, o kartu su Baltijos jūros šalių iniciatyva, kuri bus išplėtota Švedijos vyriausybės, kai liepą pradės pirmininkauti ES, atsiranda galimybė užmegzti oficialius ryšius. To nori ir ESSS - bendradarbiauti su visomis šalimis aplink Baltiją. Tada žmonės, turintys vienokios patirties, gali mokyti tuos, kurių įgūdžiai skiriasi, ir taip būtų pakeltas viso regiono lygis.

Taigi manau, kad reikia investuoti. Kaip pasakojama Biblijoje apie sėjėją: kai kurios jo sėjamos sėklos nukrinta ant akmenuotos žemės, greitai sudygsta, bet saulės deginami želmenys žūsta, dalį sėklų sulesa paukščiai, tačiau kai kurios nukrenta į derlingą žemę, auga ir dera. Manau, taip yra ir gyvenime. Jei tikiesi viską gauti vienu taikymu, nieko neišeis, nes baiminsiesi bet ko, kas gali nebūti taikinys, tačiau jei iš penkių strėlių dvi ar trys pasieks taikinio centrą, gali jaustis laimingas. Tokia mano gyvenimo filosofija.

Milda Kniežaitė, specialiai LŽ iš Lundo

Komentarai (3)